226 article(s) in Lietuvos istorijos studijos

Tarptautinių Santykių Gijas Narpliojant

rec.: zenonas butkus, tarp trečiojo reicho ir trečiosios romos: vokietijos ir sovietų politikos poveikis baltijos šalių tarptautinei ir vidaus padėčiai tarpukaryje, vilnius: vilniaus universiteto leidykla, 2019 Show More ... ... Show Less

What Type Of Cavalry Did Lithuanians Use To Counter The Crusaders In The 13Th Century

this article is dedicated to investigating the problems regarding the existence of lithuanian cavalry in the 13th century as well as the identification of its type and its ability to counter the heavy cavalry of the west. firstly, we analyze the validity of different opinions about the date when lithuanians began to fight on horseback that are revealed in our historiography – that this had happened on the junction of the 13th and 14th centuries, on the second half of the 13th century, or long before the beginning of the baltic crusade. we come to a conclusion that there is enough evidence to support the third opinion, oriented at pre-crusader times. furthermore, we agree with the idea, soundly based in the description of the source, that these forces were light cavalry. in the second part of our article, we address attention to the peculiarity of the tactics employed by the previously mention cavalry forces: even being able to fight on horseback, these units would get out of their saddles and because of that were often mistaken for infantry. even more, they would intentionally seek out areas unfavorable for cavalry forces (forests, for example), fighting on foot in these environments, because in those places the enemy was not capable of using anything to their advantage: big war horses, better armor, a close battle order, or lances. the article suggests that this battle method lets us determine, with more precision, the type of lithuanian light cavalry, equating it to the better-known irish hobelars who had served in england’s army. in the teutonic order’s state in prussia, the equivalent of hobelars were the native “free” prussians. both these types of units rode small horses, fought equally well on horseback as well as on foot, and used javelins. in the last part, we argue on the possibilities of such light cavalry overcoming its heavier counterparts. according to the author of this paper, such possibilities would arise only occasionally – when knights were trapped in swamps in the forests or did some sort of tactical mistake. eliminating this backwardness, the lithua­nian state had begun using heavy cavalry forces by the early 15th century Show More ... ... Show Less

  • 13Th Century
  • The West
  • The Third
  • 15Th Century
  • The Baltic
Heroes In Lithuania: Aspect Of (De-)Heroization, Case, Approach

in this article, i explore a tendency of (de-)heroization in lithuania during the 20th century. this research is focused on a historical hero, that is, a mental construct based on a historical prototype: a protagonist of the factual versus fictional narrative who was idealized, mythologized, and initiated to meet the current collective needs and demands. the aim can be generalized by the following questions: who is a historical hero and why is he important; what makes (de-)heroization relevant and how did/does it occur; why this phenomenon is relevant to lithuania and how should it be further explored? the applied methodology involved a case study (an analysis of the transforming and transfigured heroes, the origin and evolution of the heroic narrative about lithuanian-american pilots stephen william darius and stanley [thomas] girch, aka darius and girėnas), a discourse analysis, and an interdisciplinary approach focusing on the heroism humanities in the context of the emerging transdisciplinary heroism science. the emergence and specificity of the heroic ideals – the great lithuanian and winged lithuanian – and types – the warrior and aviator – is explored, and the tendency of idealization and ideologization as well as inertia and stagnation in heroization processes are revealed. the resilience of the cult of power, as well as ideological relics of lithuanian nationalism and even soviet utopianism in the current heroism discourse, has led to an unsettling conclusion that the process of hero-making simultaneously and repeatedly involved an exalted idealization and deep depreciation of the heroic figures and their original ideas and/or achievements and of the historical past and historical heritage in general. this kind of (de-)heroization was an integral part of the construction of the lithuanian mythical modernity Show More ... ... Show Less

  • Case Study
  • Discourse Analysis
  • 20Th Century
  • Interdisciplinary Approach
  • Origin And Evolution
Arnaldo Momigliano. The Rise Of Antiquarian Research

arnaldo momigliano (1908–1987) yra žinomas xx a. italų istorikas, išgarsėjęs savo darbais apie antikos pasaulio istoriją. jis taip pat labai svarbus savo istoriografiniais tyrimais. knyga the classical foundations of modern historiography (berkeley: university of california press, 1990), paremta jo skaitytomis paskaitomis, skirta apmąstyti šiuolaikinės vakarų istoriografijos intelektinius ir metodologinius pamatus xx a. antroje pusėje ryškų poslinkį nuo politinės prie socialinės istorijos patyrusios istoriografijos kontekste. momigliano parodo modernios istoriografijos ištakas antikos istorikų darbuose, keldamas klausimus apie antikinę graikų ir žydų istoriografiją ir kodėl vakarų tradicijoje įsigalėjo graikiškoji, kodėl autoritetingiausiu antikos istoriku tapo tukididas, o ne herodotas, kaip antikvarinis domėjimasis paveikė šiuolaikinės istorijos formavimąsi, kaip graikų istoriografija buvo romanizuota.šios knygos skyrių „the rise of antiquarian research“ iš anglų kalbos vertė mingailė jurkutė Show More ... ... Show Less

  • University Of California
On The Way To Perfection: The Characteristic Of Novices Of Lithuanian Jesuit Province In The 17Th–18Th C

this article presents the first stage of a long-lasting jesuit formation – the novitiate. the activities, rules, calendar, and instructions of the jesuit novitiates were defined by the official documents of jesuit order. the novitiate in vilnius was the only institution of its kind in the lithuanian jesuit province. after the establishment of the jesuit novitiate in 1604, 23 people joined it, and this number gradually increased. the average number of novices in vilnius in 1604–1771 was 56. young people of all ages expressed their desire to join the jesuit order. they were admitted to the order at the age averaging between 17–18 years, but there were also novices who did not match this average (the age of novices ranges from 15 to 30 years). meanwhile, lower requirements for brothers made it possible for them to join the order at an older age, with the average age of 25. sometimes, those who had been admitted to the novitiate had already received an education (often in jesuit schools) or were already priests. after the establishment of the novitiate, besides lithuanians, another large part of the novices was from polish lands and ruthenians. by separating the jesuit provinces of lithuania and mazovia, the lithuanian province became even more “lithuanian.” in 1604–1771, only 48 people left the novitiate, which is only about 10 percent of the total number of the retired members in the province (the vast majority, almost 80 percent, of the members who were retired from the order were scholastics). this initial analysis assumes that the typical jesuit novice is about 18-years-old and of ruthenian or lithuanian/samogitian origin Show More ... ... Show Less

  • Jesuit Order
  • Young People
  • Older Age
  • Initial Analysis
  • The Way
Lithuanian–Latvian Local Border Traffic, 1919–1939

 today, both lithuania and latvia are part of the schengen area, which means their citizens can freely travel between these states. the situation was different during the interwar years: the border between these baltic republics was strictly guarded, and traveling abroad was more complex. however, the order crossing for local residents of the border area was simplified by the local border traffic regime agreed upon by both countries. this paper aims to explore the evolution of lithuanian-latvian local border traffic policy in the interwar period and its impact on locals (primarily on lithuania’s side). in the first few years after the establishment of the new states, border crossings for residents of lithuania’s border area were regulated by internal state legislation. initially, people were devastated by the requirement to cross the border only at sparsely placed border crossing points, the restrictions on trade, and the radical reduction of the border area. after the peaceful settlement of the lithuanian-latvian border in 1921, newly signed bilateral treaties began to solve the crucial problems of the locals. however, there were instances of bilateral friction and various incidents; authoritarian state structures also had reservations based on the issue of potentially unfavorable foreign influences. the breakthrough in the diplomatic relations between lithuania and latvia in the 1930s saw a new level of liberalization of the local border traffic policy. a positive impact was widely felt among the locals. however, certain economic concerns made this new policy short-lived. in the interwar years, grievances and discontent toward the new border relations were gradually replaced by acceptance and adaptation. bilateral cooperation made it possible to react to and suit the needs of the people. the overall lithuanian-latvian local border traffic regime showed a tendency of liberalization over time, a process which was curtailed by certain political and economic realities and considerations Show More ... ... Show Less

  • Border Area
  • Interwar Period
  • Diplomatic Relations
  • Bilateral Cooperation
  • Over Time
Internal And External Structure Of Ruthenian Letters In Early Modern Lithuania

a thorough analysis of approximately one hundred unpublished and about seventy published letters written by lithuanian noblemen and the grand duke of lithuania led to a conclusion that there were three distinct types of letters. they represent correspondence between socially unequal as well as equal individuals. the external structure of a letter does not indicate the social differences between the addresser and the addressee. on the one hand, the external structure of a letter did not represent the addressers themselves; first of all, it was relevant for the intermediaries who confirmed the authenticity of the letters, registered the correspondence, and handed in the letters. on the other hand, the format of the seal is not a reliable indicator as well. the lithuanian nobility, when communicating amongst themselves, sealed their letters with signets, while in correspondences with foreign countries they normally used larger seals. the salutation (latin: salutatio) is the element of a letter’s internal structure that is essential for understanding the power and status relation between an addresser and an addressee. only “partners” of equal status informed each other on their health conditions or asked about each other’s well-being Show More ... ... Show Less

  • External Structure
  • Internal Structure
  • Well Being
  • The Other
  • Health Conditions
The Communist Revolt In Tallinn On The 1St Of December 1924 And Its Diplomatic Cover-Up

this article, based on the archives stored in estonia, latvia, lithuania, and russia and some recently published documents, investigates the coup attempted by the soviets on december 1, 1924 in tallinn and evaluates its consequences within the broad context of international relations. during the research, it was established that an attempt to stage a coup in estonia had been undertaken both by the estonian communists and the ussr leadership, which had the highest political body – the politburo – and the comintern, a self-crafted tool set up for spreading the communist movement around the world, at its disposal. thus, the revolution was masterminded by the soviet authorities, whereas the estonian communists were mainly responsible for its implementation. the task of the coup leadership was to seize power and hold on to it for some time, long enough to request that the ussr “renders support.” preparations were underway for such support. this is evidenced by military preparations in the northern regions of the ussr and the territory near the estonian border as well as by the deployment of soviet ships in the vicinity of tallinn and the activities of the soviet embassy located in the capital. the attempted coup turned into a putsch due to the maximum conspiracy of their organizers. the conspiracy was brought about by the then-public awareness that the revolutionary events in germany in 1923 had been instigated by the soviets. the attempted coup in estonia failed due to the extraordinary defensive operations put up by the estonian authorities and power structures as well as due to the failure to involve the workers and the other strata of society in the coup. latvia, estonia’s only ally, was the first country to stand by estonia’s side after the country withstood the attempted coup. the lessons were learnt not only by these two countries but by lithuania as well. they began taking adequate measures to stifle communist activities. neither france nor england or any other western state made plans to deploy their fleets to the baltic sea to support the estonians or at least show, in a demonstrative way, their support in such a trying time. they also failed to hold any diplomatic démarches against the soviets opposing the export of revolution practiced by the soviets. due to diplomatic pressure imposed by the ussr, estonia could not publicly and officially name the actual organizers of the putsch. as a result, only the local communists were indiscriminately accused. such forced tactics, if only indirectly, had at least partially been influencing the area of historical research as well. however, the sudden and unequivocal liquidation of the putsch in tallinn could have prompted the ussr to no longer expand its revolutionary export to the west, and the “abstinence” of such kind had lasted until the second world war. the war itself and the previous collusion with adolf hitler made it possible for stalin to cherish even greater ambitions to renew the spread of communism in other countries Show More ... ... Show Less

  • International Relations
  • Baltic Sea
  • World War
  • The World
  • Communist Movement
Ars Memoriae. Ankstyvųjų Naujųjų Laikų Žmogaus Atminties Realijos

rec.: judith pollmann, memory in early modern europe, 1500–1800, oxford: oxford university press, 2017 Show More ... ... Show Less

  • Early Modern Europe
  • Oxford University Press
The Personal Make-Up Of The Vilnius Fatebenefratelli In The Second Half Of The 17Th And The 18Th Centuries

this article addresses the fluctuations in the annual numbers of candidates accepted into the noviciate of the fatebenefratelli, the numbers of novices who took vows, and those who withdrew from the noviciate by their own choice or were rejected; the age structure of novices, their geographical and social origins. the main sources for the study of the personal make-up of the vilnius fatebenefratelli (ordo s. joannis de deo) are two books of novices (libri novitiorum) (1678‒1725, 1761‒1823) that supply the relevant personal information on 243 novices. the analysis revealed that 51% of the novices had successfully completed the noviciate, while others resigned by their own will or were rejected. most candidates were aged between 18 and 37; however, the order’s internal structure and the short formation of novices allowed to accept older candidates. most novices originated from the grand duchy of lithuania, and mainly from the vilnius, navahrudak, trakai palatinates and samogitia. most probably, this reflected the general trends of immigration to vilnius as well as the lack of opportunities for religious vocations in samogitia. the geographical origins of novices also show that candidates came from mainly rural localities, whereas only 30 originated from cities (including vilnius) and towns. the sources do not adequately reveal the social origins of novices, and only sporadic mentions reveal some candidates to have come either from the nobility, towns- and tradespeople, or other groups. nonetheless, considering their geographical origins and material status, it could be assumed that the majority of novices were of non-noble birth and originated from rural strata Show More ... ... Show Less

  • Social Origins
  • Internal Structure
  • Age Structure
  • Personal Information
  • Grand Duchy
The Social Portrait Of The Most Active Communists And Their Supporters In The First Republic Of Lithuania

the aim of this article is to provide a social portrait of the most active communists and their supporters who had participated in the illegal underground communist movement during the period of the first lithuanian republic (1918–1940). also, we analyze the question of what socioeconomic conditions led these people to participate in or support the communist underground. the biographies and biographical data of two hundred forty-two individuals (the most active members of the communist party of lithuania, their supporters, and party leadership from 1926) were researched. the main source for such a study were autobiographies and questionnaires gathered by the former institute of party history of soviet lithuania. the social portrait was divided by studying the birthplace (city, town, or village), social origins, the situation of the wealth of the family, the education of the person, their marital status, children, occupation, and imprisonment. many causes (written in autobiographies) of why these individuals joined the communist movement were related to their socialization and social contacts (influence from parents, friends, school, etc.). but it cannot be said that only these causes were relevant. people were also influenced by their social background, education, and the welfare of their families. all these aspects were also interrelated. this problem must be analyzed using a multicausal approach.there was not much quantitative difference between those who were born in the cities or in the villages, but when they began participating in the underground communist movement, their supporters mostly migrated to cities. most of the analyzed people had come from workers’ families (about 40%) or the peasantry (28%). in total, about 70 percent of them came from quite poor families – 47% of the analyzed individuals described in their autobiographies the poor financial conditions of their upbringing; others also described difficulties, having lost one or both of their parents. however, about 20% wrote that their families lived quite normally, although these individuals still joined the communist movement. this proves that not only the financial situation of families was the deciding factor.the education acquired by these individuals was quite poor, too – about half had only primary education and did go to secondary school but did not finish it. about 13% had finished secondary schools, and only 5% acquired a higher degree diploma. the leadership of the cpl differed, as half of them had finished communist education schools in moscow before returning to lithuania.because of the illegal activities in which they were engaged, many active communists and their supporters did not have families of their own (only 27% were married), and many did not have children (only 15% had a child).most of the people analyzed were workers; some 9% did not have any long-term occupation, having to hide and move around a lot. about 12% were “professional revolutionaries” engaged in party work and were paid by the party. about 18% were pupils or students (mostly the supporters). only about 14% worked as teachers, medics, accountants, etc. about half of these people were imprisoned at least once, and about 35% of them were imprisoned longer than 3 months. party members were imprisoned more often and longer Show More ... ... Show Less

  • Communist Movement
  • The Social
  • Social Origins
  • Party Members
  • Party Work
“Imitating Bandits”: The Mimesis Of Criminal Groups In Soviet Lithuania (1945–1957

during the 1940s–1950s, the supreme court of the lithuanian ssr solved 44 criminal cases of “banditry” (article 59 part 3 of rsfsr criminal code of 1926) with some noticeable facts of mimesis: these bandits, during their raids, were trying to create an illusion to their victims that these raids were performed by lithuanian partisans (freedom fighters) or by some soviet oficials (militia officers, the “defenders of the people,” or soviet army personnel). this article focuses on the mimesis of various criminal groups in soviet lithuania of the 1940s–1950s. the first issue to solve in this research is the problematic terminology used by the soviets: the term bandit was oftenly used in soviet ideological discourse: an attempt to intertwine anti-soviet partisan operations (“political banditry,” according to soviet terminology) and the activities of “simple criminals” (burglars, raiders, rapists, murderers – any of such organized groups were referred to as “criminal bandits” by soviet terms) under a single dubious term – the banditry. an analysis of criminal raids performed by fake partisan (or fake soviet) bandit groups showed that criminals were more often inclinded to appear as if they were soviets rather than partisans (21 bandit group used the mimesis of partisans, and 27 bandit groups used the mimesis of soviets, while there were also 4 bandit groups that used both roles: fake partisans during one raid and fake soviets during another). this can be explained by the bandits’ avoidance of becoming the targets of partisan revenge or by a large number of various criminals that migrated to soviet lithuania from the eastern republics of the soviet union. it may also be explained in terms of simpler imitation: for these criminals, it was more difficult to imitate lithuanian partisans than soviet militia.the real widespread effect of this phenomenon cannot be easily revealed. as there several few different types of courts (soviet military courts, the “people’s” courts) that could solve the criminal cases of various criminal bandits, it is not even possible to give a real number of all mimetic bandits that were active in soviet lithuania. also, not every raid case was documented by the soviet side; not every raid case was even reported to the soviets. sometimes, lithuanian partisans used to catch and punish these criminals themselves – all these circumstances makes the task of stating the real number of bandit groups who used various mimesis techniques an unsolvable one Show More ... ... Show Less

  • Real Number
  • Criminal Cases
  • Criminal Groups
  • Soviet Union
  • Criminal Code
Discovering The Secret Listener: Western Radio Broadcasts To Soviet Lithuania

the research of western radio audiences in the soviet union was carried out by the department of soviet area audience and opinion research, which was in charge of the rfe/rl; however, factual surveys were conducted by independent research institutes, which ensured that the results were neutral and no prejudices with regard to a particular broadcaster were present. the key indices to be measured were the size of the audience that listened to western radio broadcasts as well as the listeners’ behavioral patterns. making use of these parameters, the authorities of these radios were able to modify the character of radio programming, to design the content of the information provided, and to observe the potential influence of radio broadcasts in the context of ideological opposition. it is important to stress that based on the methodology and the amount of information available at that time, individual persons’ surveys conducted by radio liberty audience and the opinion research department were not adequate to what is considered, in the contemporary sense, proper public opinion research Show More ... ... Show Less

  • Potential Influence
  • Independent Research
  • Public Opinion Research
  • Research Institutes
Buitinio Gyventojų Aptarnavimo Kombinatas Kaip Socialistinės Lietuvos Buities Modernizacijos Elementas

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] šiame straipsnyje nagrinėjamas buitinio gyventojų aptarnavimo kombinatas kaip vienas iš socialistinės lietuvos buities modernizacijos elementų. atskiriant dvi šio objekto prasmes – įstaigos ir pastato, siekiama atskleisti buitinio gyventojų aptarnavimo sistemą, jos formavimąsi ir laipsniškumą – įstaigų gradaciją, taip pat gilinamasi į architektūrinį objektą, vertinant buitinio gyventojų aptarnavimo kombinatą kaip apskritai naują, tik socialistinei visuomenei būdinga funkcija išsiskiriantį pastatą Show More ... ... Show Less

Menas Ir Metodas

[tekstas lietuvių kalba Show More ... ... Show Less

Имя Великого Князя Литовского Витовта В Названиях Северного Причерноморья XVI–XVIII Веков

[straipsnis ir santrauka rusų kalba, santrauka anglų kalba] исследование посвящено изучению топонимов северного причерноморья, в которых зафиксировано имя великого князя литовского (далее – вкл) витовта. рассматриваются данные письменных (актовых, нарративных, картографических) и археологических источников относительно девяти объектов: витовтова баня (1, 2, 3), витовтов брод, витовтов мост, городище витовта, башня витовтова, витовка и видово озеро. автор пришел к выводам, что все названия упомянуты в более поздних источниках – xvi–xviii веков. результаты исследования могут быть интересны всем, кто изучает деятельность вкл витовта, а также историческую географию северного причерноморья Show More ... ... Show Less

Bazilijonų Vienuolijos Ryšiai Su Vilniaus Universitetu

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] vilniaus universitetas kelis šimtmečius buvo pagrindinė lietuvos didžiosios kunigaikštystės aukštoji mokykla, kurios įtaka reiškėsi įvairiose visuomeninio gyvenimo srityse – religijoje, politikoje, kultūroje. straipsnyje nagrinėjama, kaip vilniaus alma mater veikė graikų apeigų katalikų bažnyčios bazilijonų vienuolijos (veikė 1617–1839 m.) raidą. tuo tikslu išskiriamos trys grupės, atspindinčios dviejų institucijų ryšius: bazilijonai – universiteto studentai, bazilijonai – universiteto dėstytojai ir bazilijonai – universiteto partneriai švietimo srityje Show More ... ... Show Less

  • Alma Mater
Lenkijos–Lietuvos Respublikos Veiksnys Očakovo Krizės (1791) Kontekste

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] straipsnį inspiravo lenkijos, taip pat anglijos, rusijos ir tikriausiai kitų šalių – bet, deja, ne lietuvos – istoriografijoje gerai žinomas klausimas: kodėl 1791 m. pavasarį anglijos vadovaujamos koalicijos karas su rusija neįvyko. prieinama prie išvados, kad vilhelmo pito jaunesniojo rytų europoje projektuota kolektyvinė komercinė valstybių sistema neturėjo galimybių būti realizuota. kartu dėmesys straipsnyje telkiamas į lenkijos–lietuvos valstybės vietą bei vaidmenį tarptautiniame konflikte. laikomasi nuomonės, kad varšuvos 1788–1790 m. vykdyta orientacija į prūsiją buvo žalinga lenkijos–lietuvos valstybei. daroma išvada, kad negalima adekvačiai vertinti valstybės vykdytų reformų – kartu ir 1791 m. gegužės 3 d. priimtos konstitucijos – neatsižvelgiant į tarptautinės politikos kontekstą Show More ... ... Show Less

Sugrįžtant Prie Organiškosios Valstybės: Apie Katalikiškos Sociologijos Įtaką Katalikiškajam Korporatyvizmui

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] straipsnyje analizuojama katalikų socialinio teoretiko prano dielininkaičio tarpukario laikotarpiu plėtota katalikiško korporatyvizmo samprata. be to, aptariama lietuvoje tarpukariu tarp katalikų sociologų vyravusi sociologijos samprata ir jos ryšys su katalikiškąja socialine doktrina bei korporatyvizmu. atkreipiamas dėmesys į šveicarijoje paplitusio katalikiško korporatyvizmo įtaką dielininkaičio socialinei teorijai. svarbus dielininkaičio plėtotos socialinės teorijos bruožas – bandymas atriboti katalikiškąjį korporatyvizmą nuo politinių implikacijų. dielininkaičio nuomone, katalikiškas korporatyvizmas turėjo keisti socialinius ir ekonominius santykius, tapti alternatyva kapitalistinėms bei socialistinėms ekonominėms sistemoms Show More ... ... Show Less

Kam Reikia Istorijos Didaktikos Istorijos (Ne Pedagogikos) Studijose

[straipsnis lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba] straipsniu siekiama atsakyti į klausimą, kam reikia istorijos didaktikos istorijos (ne pedagogikos) studijose? straipsnis pradedamas egzistuojančių didaktikos ir istorijos didaktikos sampratų, jų kaip akademinių disciplinų statuso apibrėžtimis. toliau dėmesys sutelkiamas į vokiškąją istorijos didaktikos programą, pažintis su kuria lėmė tam tikras permainas vilniaus universiteto istorijos fakulteto studijų programose. straipsnis baigiamas vokiškų idėjų recepcijos šio fakulteto studijose aptarimu. tyrimo naujumas yra, kad tai: 1) pirmas nuodugnus bandymas moksliškai legitimuoti istorijos didaktikos dalyko dėstymą istorijos studijose; 2) lietuvoje gajos tradicijos istorijos didaktikos tyrimus atriboti nuo istorinės sąmonės, istorinės kultūros, atminties ir pan. studijų kvestionavimas Show More ... ... Show Less

Modernaus Miesto Plėtra: Socioekologinės Koncepcijos Ir Jų Recepcija Analizuojant 1870–1914 Metų Vilniaus Miesto Struktūrą

[straipsnis lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba] santrauka. straipsnyje*, pasitelkus čikagos sociologijos mokyklos moderniųjų miestų struktūros ir plėtros analizės idėjas, tiriama 1870–1914 m. vilniaus miesto socioekologinė struktūra. straipsnis pradedamas modernaus miesto struktūros sampratų čikagos sociologijos mokyklos atstovų tyrimuose aptarimu. toliau pristatomas modernaus miesto plėtrą analizuojantis e. burgesso koncentrinis miesto modelis, kuris straipsnio antrojoje dalyje pritaikomas analizuojant 1870–1914 m. vilniaus socioekologinę struktūrą. tyrimo naujumą sudaro pasitelkta miesto ekologijos prieiga. archyvuose ir istoriografijoje aptinkami duomenys apie modernėjančiam vilniui būdingą populiacijos gausėjimą, didėjančią specializaciją, aštrėjančią konkurenciją dėl įtakos ir ribotos erdvės bei rezidencinius skirtumus, žvelgiant iš e. burgesso koncentrinio miesto modelio perspektyvos, yra analizuojami kaip tarpusavyje susiję miesto ekosistemos dėmenys Show More ... ... Show Less

Vienuolynai Kaip „Pelno Ekonomikos“ Lopšys Ankstyvųjų Moderniųjų Laikų Vidurio Ir Rytų Europos Miestų Aplinkoje: Pranciškonų Atvejis XVII Amžiaus Antrosios Pusės–XVIII Amžiaus Vilniuje

[straipsnis anglų kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų ir lietuvių kalba] straipsnyje analizuojama pranciškonų konventualų ekonominė veikla ankstyvųjų moderniųjų laikų vilniuje nuo xvii a. antrosios pusės iki xviii a. pabaigos. keliamas klausimas, ar pranciškonai gali būti laikomi „pelno ekonomikos“ propaguotojais ankstyvųjų moderniųjų laikų vilniuje, panašiai kaip juos apibūdino lester k. little vėlyvųjų viduramžių krikščioniškojo pasaulio miestuose. straipsnyje, remiantis pranciškonų pajamų ir išlaidų knygomis, analizuojamas jų ekonominės veiklos modelis ir keletas pagrindinių ekonominių veiklų – finansinės paslaugos bei nekilnojamojo turto valdymas Show More ... ... Show Less

Migrantų Diskurso Formavimas Istoriniais Pasakojimais Lietuvos Naujienų Portaluose 2015 Metais

[straipsnis lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba] santrauka. 2015 m. pabėgėlių krizės aptarimas lietuvos naujienų portaluose rodė, kad trūksta sugyvenimo patirčių su galimais atvykėliais iš artimųjų rytų bei šiaurės afrikos regiono, į diskusijas įtraukiant ir istorinius pasakojimus, liudijančius lietuvių (mūsų) ir kitataučių (kitų) santykius. tyrimu siekta išsiaiškinti, kaip naudotasi istoriniais naratyvais ar jų siužetais viešosiose nuomonėse siekiant pozicionuoti naują kitą socialiniame žemėlapyje. tyrimo lauku pasirinkti septyni interneto naujienų portalai, aktualūs regioniniu bei nacionaliniu lygmenimis. duomenys rinkti dviem etapais. pirmuoju išsiaiškinti vyraujantys diskursai, antruoju ieškota viešųjų pasisakymų, paremtų istoriniais pasakojimais. pagal surinktą medžiagą sudarytos atitinkamos matricos, kuriose matyti mūsų – kitų išdėstymas, veiksnumo suteikimas, galimos sąveikos rezultatas, suponuojantis lūkesčius kito atžvilgiu. pasakojimų įvairovė nurodo naujo kito suvokimo daugiasluoksniškumą. atpažinta, kad buvo remiamasi homogeninės istorijos vizija, užuot ieškojus etniškai įvairių patirčių. migrantams nebuvo suteiktas istorinis laikas, paliekant jų patirtis ar galimas perspektyvas nepažinias Show More ... ... Show Less

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdžios Elito Teisinės Sąmonės Raida XVI Amžiaus Viduryje (1529−1566 Metais

[straipsnis lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba] xvi a. lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje vykęs teisės kodifikavimo procesas byloja apie ldk visuomenės teisinės sąmonės transformaciją. proceso metu ldk valdžios elito sąmonės kismą lėmė kelios sąlygos, kurios išskyrė šią grupę iš kilmingųjų sluoksnio. pirma – valdžios elito nariai buvo teisėjai ir teismų sistemos klientai, tai lėmė dvilypį jų santykį su teise, o likę bajorai buvo tik  teismų klientai. antra – aukštesnė politinė ir socialinė bei ekonominė padėtis suteikė pranašumą bylinėjantis ir palaikė hierarchizaciją teismuose, sudariusią sąlygas teisinio nihilizmo apraiškoms. trečia – valdžios nariai atstovavo skirtingoms politinėms grupuotėms, disponavo skirtingu ekonominiu ir socialiniu potencialu ir skirtingais keliais buvo patekę į valdžios elitą – tai lėmė individualią patirtį ir eklektizavo šios grupės teisinę sąmonę. minėtos sąlygos lėmė valdžios elito sąmonei būdingą archajiškų ir naujų idėjų simbiozę, suformavusią kokybiškai naują teisės ir teisingumo suvokimą Show More ... ... Show Less

Bartosz Taborowicz – Marszałek Hospodarski Aleksandra Jagiellończyka. Krąg Rodzinny I Kariera Polityczna Domniemanego Komisarza Granicznego

[straipsnis lenkų kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai lietuvių ir anglų kalba] straipsnyje yra tiriama bartošo taboraičio, aleksandro jogailaičio dvaro maršalo, asmenybė. bartošas taboraitis buvo vilniaus vyskupo alberto taboro brolis ir savo politinę veiklą vykdė jo šešėlyje, dėl to bartošo asmenybė iki šiol netapo atskirų tyrimų objektu. atliktas tyrimas patvirtina tik bartošo politinės karjeros priklausomybę nuo brolio alberto užimtų pozicijų, o įgytas turtas buvo labiau paties bartošo veiklos valdovo dvare ir jo vedybų su ona iš nemiravičių giminės rezultatas. straipsnyje taip pat atskleidžiami mažai žinomi politinės bartošo karjeros etapai, tokie kaip tikėtinas jo paskyrimas vienu iš komisorių, turėjusių atlikti lietuvos ir lenkijos sienos nustatymą. tekste plačiai aptariamas bartošo giminės ratas, pateikiama daug iki šiol nežinotų su jo kilme susijusių faktų, tai yra svarbu ir alberto taboro karjeros kontekste. nors vilniaus vyskupo asmenybei pastaruoju metu istoriografijoje buvo skirta daug dėmesio, brolių taborų šeimai jo teko mažai Show More ... ... Show Less

Galindai Europos Platybėse: Archeologija, Istorija, Lingvistika

[straipsnis lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba] straipsnyje analizuojama vienos nedidelės vakarų baltų genties – galindų etninė istorija. galindų migracijos rytų ir vakarų europoje idėja buvo iškelta kalbininkų (k. būga, v. toporovas), istorikų (v. vilinbachovas, n. engovatovas). vienintelis argumentas buvo žodžių, panašių į etnonimą galind-, aptikimas „nuo atlanto vandenyno iki pamaskvio miškų“. nors galindų migracijų pėdsakų nefiksuoja nei istoriniai šaltiniai, nei archeologinė medžiaga, kalbininkų iškelta hipotezė susilaukė visiško pritarimo lietuvos archeologo e. jovaišos monografijose, mokykliniame vadovėlyje, mokslo populiarinimo literatūroje. straipsnio autoriai, kritiškai išanalizavę v. toporovo galindų migracijos idėją ir jos ištakas, daro išvadą, kad tai liaudies etimologija paremti prasimanymai ir akivaizdi klaida. tai suklaidino ne vieną mokslininką ir dėl to iki šiol tarsi grandininė reakcija randasi naujų klaidų ir istorinių nesąmonių Show More ... ... Show Less

LIETUVOS IR BELGIJOS PREKYBINIAI RYŠIAI 1923–1940 METAIS

lietuvos respublikos ir belgijos karalystės prekybiniai ryšiai 1923–1940 m. gerokai pranoko jų politinį bendradarbiavimą. kol abiejų šalių nebuvo paveikusi didžioji ekonomikos krizė, jų ekonomi­niai santykiai klostėsi gana liberaliai. abiejų šalių viena kitai parduodamos prekės atspindėjo šių vals­tybių ūkio pobūdį ir svarbius visuomenės bei verslo poreikius. lietuva iš pradžių eksportavo paukščius ir gyvulius, ypač arklius, ir medieną. ilgainiui didėjo jos belgijai parduodamos apdorotos žemės ūkio pro­dukcijos (javai, sviestas, linų pluoštas) dalis. iš šios valstybės nuo pat pirmųjų bendradarbiavimo dienų buvo importuojama daug geležies žaliavos ir dirbtinių trąšų, vėliau – ir statybų prekių (cemento, stiklo), tekstilės gamybos įrangos ir žaliavų. paradoksalu, bet nuosekliai dvišalės prekybos raidai nekliudė gana vėlyvas ir menkas jos reglamentavimas 1928–1932 m. nors nuo 1930 m. ekonominis bendradarbiavi­mas, paveiktas kvotų ir ribojimų, tapo gerokai sudėtingesnis, lietuvos eksporto į belgiją ir importo iš jos sumos dažniausiai peržengdavo 6–7 mln. lt, o kartais ir 10 mln. lt. silpnėjant lietuvos ekonominiams ryšiams su vokietija, belgija tapo ketvirta–penkta pagal svarbą šios baltijos valstybės prekybos partnere. kadangi jų prekyba priklausė nuo laivybos kelių, antrojo pasaulinio karo pradžia lemtingai sukliudė to­lesnio jų ekonominio bendradarbiavimo raidą Show More ... ... Show Less

ALGIRDAS MOŠINSKIS IR JURGIS GETNERIS TARPUKARIO LIETUVOS PAVELDOSAUGOS KONTEKSTE

šiame straipsnyje, atitolstant nuo įprastinės tarpukario paveldosaugos vertinimo perspektyvos, kai paveldosaugos problematika nagrinėjama per oficialiųjų institucijų (valstybės archeologijos komisijos, senovės paminklų apsaugos referentūros, vytauto didžiojo kultūros muziejaus) prizmę, atskleidžiamas individualus intelektualų, aktualizuojančių paveldo apsaugos klausimus, indėlis. iš gausaus tarpukario paveldosaugos entuziastų būrio savo konceptualumu ir novatoriškumu išsiskiria architektai algirdas mošinskis ir jurgis getneris. straipsnio tikslas – atskleisti a. mošinskio ir j. getnerio paveldosaugines nuostatas tarpukario lietuvos paveldosaugos kontekste. straipsnyje analizuojami teoriniai paveldo apsaugos diskurso pokyčiai xx a. ketvirto dešimtmečio lietuvoje, konceptualizuojami a. mošinskio ir j. getnerio paveldo apsaugos suvokimo bruožai Show More ... ... Show Less

KARININKŲ, KAREIVIŲ IR KARO VALDININKŲ DALYVAVIMO STEIGIAMOJO SEIMO RINKIMUOSE PROBLEMA IR JOS SPRENDIMAS 1919–1920 METAIS

straipsnyje analizuojama karininkų, karo valdininkų ir kareivių dalyvavimo steigiamojo seimo rinkimuose problema. atskleidžiamas lietuvos kariuomenės vadovybės ir svarbiausių politinių partijų – krikščionių demokratų, socialistų liaudininkų demokratų, valstiečių liaudininkų, socialdemokratų bei „santaros“ – narių požiūris į kariuomenės dalyvavimą steigiamojo seimo rinkimuose, išryškinami šių partijų pozicijų skirtumai bei panašumai kariuomenės balsavimo klausimu seime. tyrime taip pat atskleidžiamas tikslus karininkų, karo valdininkų ir kareivių, kandidatavusių į steigiamąjį seimą ir tapusių jo nariais, skaičius, nagrinėjamas ryšys tarp politinių partijų pozicijų kariuomenės balsavimo rinkimuose į steigiamąjį seimą klausimu ir kariškių skaičiaus minėtų partijų kandidatų į steigiamąjį seimą sąrašuose. atskleidžiamas krašto apsaugos ministro, vyriausiojo kariuomenės vado ir karininkijos požiūris į kariuomenės dalyvavimą steigiamojo seimo rinkimuose, pristatoma agitacijos kariuomenės gretose problema ir analizuojamas seimo rinkimų procesas kariuomenėje Show More ... ... Show Less

ALEKSANDRO JOGAILAIČIO PRIVILEGIJA MASALSKIAMS – TIKRA AR SUKLASTOTA

xvi a. pradžioje kylant rašytinei kultūrai, susidarė sąlygos tyčinėms ar netyčinėms raštų klastotėms atsirasti. dar pirmajame lietuvos statute už valdovo raštų klastojimą buvo numatyta mirties bausmė. tačiau raštininkai, nebijodami gresiančios bausmės, vis tiek klastodavo dokumentus. amžinin­kai, susidūrę su klastotėmis, turėdavo imtis dokumento ekspertizės. ne visi falsifikatai amžininkų buvo išaiškinti ir atpažinti, todėl šiandien istorikai ir istorinių šaltinių leidėjai susiduria su falsifikatais. pasitaiko atvejų, kai istorikas neatpažįsta, nepatikrina ar nepastebi falsifikato ir jis atsiduria įvairiuose leidiniuose kaip originalas. kartais falsifikatas publikuojamas keletą kartų, o remiantis juo, istoriografijoje atsiranda faktinių klaidų. vienas tokių falsifikato pavyzdžių – tai aleksandro jogailaičio 1506 m. kovo 22 d. privi­legija onai masalskienei ir trims jos sūnums. šiame straipsnyje, pasitelkus pagalbinius istorijos mokslus, tikrinant istorinius faktus, aiškinamasi, ar ši privilegija gali būti falsifikatas Show More ... ... Show Less

ECCE HISTORICUS, ARBA KLĖJOS ŽYGIS PER LIETUVĄ

rec.: aurelijus gieda, manifestuojanti klėja. istorikai ir istorika lietuvoje 1883–1940 metais, vilnius: vilniaus universitetas, 2017 Show More ... ... Show Less

HOLOKAUSTAS LIETUVOJE: ŽVILGSNIS Į VAKARŲ ISTORIOGRAFIJOS DISKURSĄ

straipsnyje siekiama išanalizuoti esamą vakarų istoriografijos atliktų holokausto lietuvoje tyrimų būklę. pirmoje straipsnio dalyje daugiausia dėmesio yra skiriama pokario ir šaltojo karo laikotar­pio istoriografijai. nors šis laikotarpis nepasižymėjo būtent lietuvai skirtų tyrimų gausa, jis turėjo didelę reikšmę holokausto suvokimui, jo istoriniam, teisiniam, moraliniam vertinimui bei pagrindinių sąvokų, tyrimo metodų, kurie vėliau buvo pritaikyti ir vertinant holokaustą lietuvoje, suformavimui. antroji straipsnio dalis skirta apžvelgti vakarų istoriografijos pokyčius, įvykusius pasibaigus šaltajam karui ir sugriuvus sovietų sąjungai. būtent šis laikotarpis, prasidėjęs xx a. paskutiniame dešimtmetyje, vakarų istorikų dėmesį nukreipė į rytų europą, o lietuvą padarė vienu iš svarbiausių holokausto tyrėjų vykdomų tyrimų objektu Show More ... ... Show Less