177 article(s) in Kalbotyra

Intercultural Perspectives On Research Writing, Pilar Mur-Dueñas, Jolanta Šinkūnienė, Eds. John Benjamins, Amsterdam/Philadelphia (2018

intercultural perspectives on research writing, pilar mur-dueñas, jolanta šinkūnienė, eds. john benjamins, amsterdam/philadelphia (2018). vii + 310 pp., isbn 9789027201973 Show More ... ... Show Less

  • Research Writing
From The Borderland Of The Lithuanian Southern Aukštaitians: Changes In The Syntactic Constructions

the dialectological and sociolinguistic material from the southern aukštaitian borderland is under the investigation in this article. the most recent records of the speaker of the lithuanian southern aukštaitian in šalčininkai district are analyzed in order to study the changes in the syntax. the peripheral area of the southern aukštaitian located in šalčininkai district is surrounded or, speaking more precisely, in contact with languages other than lithuanian, i. e. belarusian and polish, and relatively recently with the russian language as well. the purpose of this article is to reveal the process of interception and convergence of syntactic compounds in the lithuanian dialect of šalčininkai district. the paper is based on ideas by vytautas ambrazas (2006) on this topic.because of continuous language contact a lot of variants in the present lithuanian dialect of šalčininkai region have developed. for example, very frequently the prepositions ant ‘on’, dėl ‘for’, į ‘to’, po ‘after’ used in combination with case tend to acquire more specific meanings. a lot of them become analogous to those found in the neighbouring slavic languages and thus are often alien for lithuanian. the impact of standard lithuanian cannot be totally disregarded either.the lithuanian and slavic languages are in active contact in these neighbourhoods, that is’ why they tend to develop the same patterns and constructions. in many cases the local belarusian dialect, known as the poprostu (‘plain language’ – a local variant of the belarusian northwestern dialect), plays a stimulating role here. relatively recently all three contact languages, i.e. lithuanian, belarusian and polish, have acquired numerous lexical and grammatical borrowings in the dialects of šalčininkai neighborhoods. this is one of the conditions for accelerating the incorporation and adoption of alien syntactic patterns in the lithuanian language.in intense contact, borrowing is not limited to several different patterns because syntactic rules could be adopted as well. surely, the archaic constructions could acquire entirely new semantic content. the prepositional phrases have been adopted and used not instead of pure cases, but rather alongside with them Show More ... ... Show Less

  • Slavic Languages
  • Prepositional Phrases
  • The Russian Language
  • The Impact
Juk And Gi, And “Particles” In Contemporary Lithuanian: Explaining Language-Particular Elements In A Cross-Linguistic Context

in this paper, i propose to take a fresh look at the elements traditionally termed “particles” in descriptions of lithuanian. i establish criteria that would allow one to come up with a meaningful classification of such elements, and argue for the descriptive language particular category of “sentence particles”. i then turn to the syntax and functions of juk and gi, two prominent elements of this category. in order to understand their functions better, i invoke cross-linguistic comparison. i demonstrate that the ideas expressed in the literature on the german particles doch and ja can also be applied to lithuanian. all four particles exhibit a common meaning component, which i describe as framing the proposition as uncontroversial, but also significant differences. finally, i provide a brief overview of similar categories in some neighboring and genealogically related languages, and introduce the general methodological and areal-typological dimension of the phenomenon Show More ... ... Show Less

  • Linguistic Context
  • Descriptive Language
  • To Come
Referential And Pragmatic-Discourse Properties Of Lithuanian Reference Impersonals: 2Sg-Imp, 3-Imp And Ma/Ta-Imp

in this paper i describe the semantics, pragmatics and the discourse functions of three lithuanian agent-defocusing constructions, featuring the non-referential use of second person singular/third person verbal forms and the non-agreeing participial forms in ma/ta. these three constructions can all be defined as impersonal, in the broader sense of the word, as the agent (or the main participant, whatever its semantic role may be) is constructed as non-referential: i label them 2sg-imp, 3-imp and ma/ta-imp. my corpus consists of original lithuanian texts (a short story and entries on an internet forum) and of the lithuanian translations of antoine de saint-exupéry’s novella le petit prince and j.k. rowling’s harry potter and the philosopher’s stone. my analysis shows that 2sg-imp are preferably used to express generic agents (anyone) and 3-imp are preferably used to express referential indefinite agents (someone). while ma/ta-imp are referentially flexible. 2sg-imp are pragmatically marked in that they are used to express empathy between the speaker and the pool of potential referents; they are mostly used in specific discourse types, such as opinion statements and life drama situations. 3-imp are preferred in situations where the indefiniteness of the agent is relevant to the development of the narrative; ma/ta-imp are instead preferred when the agent is irrelevant, and the focus is on the event itself. the behavior of lithuanian 2sg-imp, 3-imp and ma/ta-imp is consistent with the one already described for similar constructions in other european languages Show More ... ... Show Less

  • Short Story
  • Harry Potter
  • Semantic Role
  • Internet Forum
  • Referential Use
A Token-Based Investigation Of Verbal Plurality In Lithuanian Dialects

this paper examines the use of the verbal suffixes -(d)inė- and ‑dav‑ in lithuanian dialects. both suffixes express pluractionality, although of different types, and their distribution in lithuanian dialects differs as well. using corpus data, we find that in south aukštaitian ‑dav‑ is rarer and -(d)inė‑ is more frequent than in east aukštaitian; in lithuanian dialects of belarus -dav- is almost absent. we argue against the assumption that -(d)inėforms have extended into the domain of the past habitual at the expense of ‑dav‑ forms; a slightly higher token frequency of -(d)inė‑ in south aukštaitian seems to apply irrespective of any particular tense. we also argue that only token-based analyses can substantiate claims concerning areal distribution of certain grammatical forms and constructions Show More ... ... Show Less

  • Areal Distribution
  • Token Frequency
  • The Past
  • Different Types
  • Corpus Data
Subject Case Alternation In Negated Existential, Locative, And Possessive Clauses In Latvian

[full article and abstract in english] the goal of this article is to analyse the alternation between the genitive and nominative cases in latvian. as the alternation between genitive and nominative cases is possible in all clauses in which the verb būt ‘to be’ is used as an independent verb, this article examines existential, locative, and also possessive clauses, while also demonstrating that distinguishing these clause types is problematic for latvian utilising the criteria given in the linguistic literature. clauses containing the negative form of būt ‘to be’, i.e. nebūt, form the foundation of those selected for this study, as only in these sentences the genitive/nominative alternation can be seen for the subject in latvian. there are only fragmentary descriptions of existential clauses as a unique semantic type, primarily in connection with the function of the verb būt ‘to be’ and the problems associated with distinguishing its independent and auxiliary meanings. word order in existential, locative, and possessive clauses has, until now, been examined in connection with typical clause expanders – adverbial modifiers and the dative of possession as well as the information structure of the clause. at the same time, case choice for objects in negative existential clauses has traditionally been one of the most studied themes regarding language standardisation. in order to determine which factors affect the choice of either the genitive or nominative case, a corpus study was done analysing 979 examples: 882 with a genitive subject and 97 with a nominative subject. it was found that a connection exists between the definiteness of the subject, word order, and case choice; however, this manifests only as a tendency rather than as a strict rule Show More ... ... Show Less

  • Word Order
  • The Subject
  • Full Article
  • Negative Form
  • Strict Rule
Endophoric Definiteness: An Analysis Based On Romanian Data

[full article and abstract in english] definiteness as a grammatical or pragmatic category is usually explained via the act of reference. in this spirit, a definite noun phrase is said to ensure that the hearer can identify the entity to which the np refers, thus establishing a successful act of communication. the well-known typology of definiteness types developed by hawkins (1978) relies on this assumption. however, such an explanation fails to clarify all the definite noun phrases in discourse.this paper argues that the information provided in the complex nominal constituent can yield a definite interpretation of the nominal regardless of the hearer’s ability to identify the real-life referent to which the noun refers. such types of definite noun phrases are subsumed in this article under the term “endophoric definiteness”. i will discuss two subtypes of endophoric definiteness. first, the relational definiteness, based on the notion of reference-point constructions will be discussed. then i will turn to modificational definiteness where the use of modifiers contribute to the definite interpretation of the nominal. the article focuses on how the endophoric definiteness types function and what strategies can be used to mark them formally. to illustrate this point, i use the qualitative analysis of romanian data. it shows that a language may have different grammatical patterns for the two subtypes of endophoric definiteness. this formal distinction in linguistic expression shows that relational and modificational definiteness types must be taken into account as contributing, in distinct ways, to the category of definiteness Show More ... ... Show Less

  • Noun Phrases
  • Full Article
  • Qualitative Analysis
  • Reference Point
Determination And Modification: Topology Of Prenominal Attributes In Lithuanian

[full article and abstract in english] this paper offers a description of the linear structure of the definite lithuanian noun phrase (np) with an emphasis on prenominal attributes. morphological and syntactical coding of definiteness is examined through the comparison of np structures in lithuanian (a language with relatively ungrammaticalised marking of definiteness) and swedish (a language with fully developed overt marking of definiteness). the special role of definite attributes, quantifiers and adjectival modifiers is shown through identifying key positions in a linear structure of the lithuanian np. a topology of the lithuanian np is then suggested reflecting the multi-layered nature of the reference-assigning process mirrored in multi-exponential marking of definiteness, with adjectival marking being a very important one. variations in np structures are described using lithuanian and swedish data focusing on the combinatorial possibilities of definite adjectival modifiers and other determiners Show More ... ... Show Less

  • Linear Structure
  • Full Article
  • Noun Phrase
  • Swedish Data
The Corpus Of Lithuanian Children Language: Development And Application For Modern Studies In Language Acquisition

[full article and abstract in english] this paper describes the corpus of lithuanian children’s language and its possible applications for modern studies on the first language acquisition. first of all, the procedure of data collection for the corpus is discussed. furthermore, the main methodological principles of longitudinal and experimental data compilation and transciption are decribed. finally, different studies in developmental psycholinguistics which have been carried out so far and which demonstrate possible ways of the application of the corpus data for different scientific purposes are introduced. the corpus of lithuanian children’s language developed at vytautas magnus university comprises typical and atypical, longitudinal and experimental data of the lithuanian language development. the corpus was compiled using different methodological approaches, such as natural observation and semi-experiment. the longitudinal data (conversations between the target children and their caretakers) compiled according to the requirement of natural observation includes transcribed and morphologically annotated speech of two typically-developing children, one late talker, one early talker, one child from a low ses family, and a pair of twins. the data was collected during the period of 1993–2017 and and it can be divided into three cohorts. the semi-experimentaldata (~ 124 hours) comes from numerous studies in narratives and spontaneous dialogues elicited from typically-developing and language-impaired monolingual and bilingual (pre-) school age children. from the very beginning of data collection for the the corpus of lithuanian children’s language, studies in the develomental changes of typical child language have been carried out. over the past decade, these studies have been supplemented by statistical analysis of elicited semi-experimental data; the majority of these studies deal with typical vs. atypical (delayed or impaired) language acquisition and with differences between acquision of lithuanian in a monolingual vs. bi-/polylingual settings. the paper provides an overview of data of the corpus of lithuanian children’s language, which have been collected from 1993 but still needed to be structurized according to the employed methodology of data compilation and possible applications for different scientific purposes Show More ... ... Show Less

  • Experimental Data
  • Language Acquisition
  • Data Collection
  • Language Development
  • Data Compilation
Verkehrsberuhigen, Karrierefördern, Nervenzerrütten: Zur Rolle Partizipialer Objektinkorporation Bei Der Pseudokompositionellen Verbbildung Im Deutschen

[full article and abstract in german] die wortbildung des verbs im deutschen beruht bekanntlich im wesentlichen auf prдfix- und partikelverben. neben diesen existiert allerdings auch eine nicht unbetrдchtliche zahl von verben, die als ‘pseudokomposita’ bezeichnet werden (des typs bausparen, notlanden, schlussfolgern, schutzimpfen u. a.). diese gelten zwar, was das ihnen zugrundeliegende wortbildungsmuster betrifft, als marginal produktiv und sind durch konversion bzw. rьckbildung aus substantiven entstanden und damit nominalen ursprungs. gleichwohl lдsst sich fьr viele unter ihnen (z. b. staubsaugen, verkehrsberuhigen, karrierefördern, nervenzerrütten etc.) auch ein syntaktischer ursprung konstatieren, der ebenso plausibel erscheint und unter bestimmten bedingungen zur bildung neuer verben im deutschen fьhren kann. jedoch handelt es sich bei diesen verben oft um augenblicksbildungen, die von keinem wцrterbuch verzeichnet werden und auch in den anerkannten belegkorpora allenfalls am rande begegnen; dennoch sind sie, vom sprachsystem her gesehen, mцglich und bildbar. der folgende beitrag untersucht, wie und unter welchen bedingungen verben des sogenannten inkorporierenden typs im deutschen entstehen kцnnen. es wird sich zeigen, dass bei dieser art verbbildung der inkorporation des akkusativobjekts durch partizipien eine schlьsselrolle zukommt: die so entstandenen komplexen partizipien stellen die ausgangsbasis fьr verbale infinitive bereit und ebnen damit letztlich auch den weg zur verbbildung im deutschen Show More ... ... Show Less

  • Full Article
Criticism And Politeness Strategies In Academic Review Discourse: A Contrastive (English-Italian) Corpus-Based Analysis

drawing on a corpus-based approach, this paper explores the mitigation strategies used to soften criticism in english and italian book review articles in the disciplinary field of linguistics. most corpus-based analyses on academic criticism have focused on the use and function of politeness strategies in english academic review genres, mainly book reviews. recently, an increasing number of studies on academic book reviews have examined the issue from a cross-cultural perspective. this study attempts to contribute to the area of cross-cultural research on reviewing practices by exploring how criticisms are managed in a somewhat neglected review genre in academic discourse studies – the book review article. criticisms will be identified on the basis of their lexico-grammatical features and further categorized into “direct” and “mitigated” (itakura & tsui 2011, 1369). the mitigation strategies identified in both language corpora mainly involve the use of sequences of speech acts such as praise-criticism, criticism-praise, criticism-suggestion, praise-suggestion, and hedging. however, their distributions reveal differences in the two languages. while praise is prominently used in both english and italian book review articles, italian-speaking linguistics reviewers employ a lower proportion of hedges than their english-speaking colleagues and are more likely to opt for suggestions as a form of indirect criticism. the results demonstrate that linguistics reviewers writing in english and italian deploy a considerable range of linguistic devices when expressing mitigated criticism of peers. their use and distribution are discussed in relation to national/cultural writing conventions, but also differences between “large” and “small” disciplinary cultures (holliday 1999). some implications for eap learners and practitioners are also considered Show More ... ... Show Less

  • Cross Cultural
  • Mitigation Strategies
  • Book Reviews
  • Review Articles
Adverbs As Evidentials: An English-Spanish Contrastive Analysis Of Twelve Adverbs In Spoken And Newspaper Discourse

this paper presents a contrastive analysis of six english evidential adverbs ending in -ly with their spanish nearest translation equivalents, in spoken and newspaper discourse. the adverbs may be associated with varying degrees of reliability: high (clearly/claramente, evidently/evidentemente, obviously/obviamente), medium (apparently/al parecer) and low (seemingly/aparentemente, supposedly/supuestamente). the analysis is based on tokens of authentic language extracted from two contemporary corpora, the corpus of contemporary american english (coca) and the corpus de referencia del español actual (crea). the qualitative analysis focuses on the evidential functions of the adverbs and on their pragmatic interactional uses; the quantitative analysis centres on the relative frequency of type of evidential functions and the clausal position of the adverbs. the results uncover a number of differences between the english adverbs and their spanish correlates and also between the two discourse types. practically all the adverbs are strongly specialized in expressing either indirect-inferential or indirect-reportative evidentiality. english obviously and spanish evidentemente show a high frequency of cases of loss of evidential meaning due to pragmaticalization, specifically in spoken discourse. regarding position, the english adverbs are more frequent in medial clausal position, while some spanish adverbs are often found in the more prominent parenthetical position Show More ... ... Show Less

  • Contrastive Analysis
  • Quantitative Analysis
  • Qualitative Analysis
  • Relative Frequency
  • American English
A Corpus-Driven Analysis Of Structural Types Of Lexical Bundles In Court Judgments In English And Their Translation Into Lithuanian

formulaicity is one of the characteristic features of legal discourse, which manifests itself not only at the level of wording, “but also in the content, structure and layout” of legal texts (ruusila & londroos 2016, 123). formulaic language, which includes phrasal and prepositional verbs, idioms, collocations, lexico-grammatical associations, lexical bundles, etc., are building blocks of legal discourse shaping legal text meanings. however, up to now, far too little attention has been paid to the nature of frequently occurring “sequences of three or more words that show a statistical tendency to co-occur” (biber & conrad 1999, 183), i.e. lexical bundles, in different genres of legal texts. most studies in the field of lexical bundles in legal texts have only been based on one language (e.g. jablonkai 2009; goźdź-roszkowski 2011; breeze 2013), whereas translation-oriented contrastive studies on lexical bundles are lacking. in respect of the aforementioned gaps, the aim of this pilot study is to analyse structural types of lexical bundles in court judgments of the court of justice of the european union in english and to examine the way these structures are rendered into lithuanian. to gain insights into the frequency and structure of lexical bundles, the present study uses the methodological guidelines of corpus linguistics. the classification of lexical bundles into structural types is based on the framework suggested by biber et al. (1999, 2004). for the purpose of this study, a parallel corpus of court judgments was compiled comprising approximately 1 million words of original court judgments in the english language and about 8 hundred thousand words of court judgments translated into lithuanian. lexical bundles in this research were identified using the corpus analysis toolkit antconc 3.4.4 (anthony 2015). a concordance program antpconc 1.2.0 (anthony 2017) was employed to find lithuanian equivalents of the most frequent lexical bundles identified in the english court judgments. the evidence from this study suggests that different structural types of lexical bundles have more or less regular equivalents in lithuanian; however, in most cases, these equivalents tend to be shorter Show More ... ... Show Less

  • Lexical Bundles
  • Structural Types
  • Legal Texts
  • Legal Discourse
Bringing Home The Bacon! A Contrastive Study Of The Cognates Bring/Bringe In English And Norwegian

this paper highlights the value of a bidirectional translation corpus in contrastive studies in an investigation of the cross-linguistic relationship between two cognates in english and norwegian: bring and bringe. although monolingual and bilingual dictionaries prove to be excellent sources of information in respect of this relationship, the present study contributes further to our knowledge regarding the cognates’ conditions of use. drawing on material from the fiction part of the english-norwegian parallel corpus (enpc), the study reveals that english bring is far more frequent than its norwegian counterpart. by exploring the close to 500 occurrences of the two words in original and translated texts, it becomes clear that the two verbs have a relatively low mutual correspondence. that is, overall, they only correspond to each other in translation in roughly 20% of the cases. this low correspondence rate is surprising, given the fact that we are looking at verbs stemming from the same origin in two closely related languages. the corpus correspondences suggest that there may be at least two main reasons for this. first, norwegian bringe may be considered more formal than english bring and there is thus a preference for using less formal verbs in norwegian to express the meaning of bring, notably the multi-word verbs ha med (refl) ‘have with (refl)’, ta med (refl) ‘take with (refl)’ and komme med ‘come with’. second, english bring is more versatile than norwegian bringe, particularly in the sense that it more readily forms part of phrasal verbs and fixed phrases. it is also the case that english bring has come to be used with a wider range of meanings than norwegian bringe, as attested in the dictionaries consulted. these ‘extra’ meanings include ‘initiate legal action against someone’ and ‘force oneself to do something (unpleasant)’; however, neither of these meanings is particularly salient in the current data. the findings underline the role a parallel corpus such as the enpc can play in shedding light on contrastive nuances that contribute to a broader understanding of cross-linguistic relationships Show More ... ... Show Less

  • Parallel Corpus
  • Current Data
  • Legal Action
  • Sources Of Information
  • Phrasal Verbs
‘A Promise Is A Promise… But What About Threats?’: An English-Spanish Contrastive Analysis Of The Verbs Promise-Prometer And Threaten-Amenazar

the aim of this paper is to investigate ‘i promise’ and its counterpart in (peninsular) spanish prometo. after briefly revisiting the theoretical debate on performativity and performative verbs, the paper adopts a corpus-based approach to quantify the main uses of ‘i promise’ in both languages. this contrastive analysis has an ultimate didactic purpose, since these verbs can raise problems of understanding and use for spanish learners of english as a foreign language (efl henceforth) and of translation studies. in order to carry out this analysis, the british national corpus and the corpus de referencia del español actual were used, manually fine-graining the initial automatic search. to make both datasets comparable, only the oral and the fiction sections were considered since they are both shared by the two corpora. interestingly, during the analysis there has also emerged an unexpected result which seems to be pointing out to the beginning of a linguistic change in spanish. thus, it can be observed that there is an emergent use in spanish of the verb amenazar (‘to threaten’), sometimes with the action function of “promising”. this emergent use seems to be especially frequent in computer-mediated communication (e.g. blogs, forums, etc.) but it is still extremely rare in english Show More ... ... Show Less

  • Contrastive Analysis
  • Translation Studies
  • Linguistic Change
  • British National Corpus
English And Croatian Citation Practices In Research Articles In Applied Linguistics: A Corpus-Based Study

as a mandatory constituent of academic writing, citation allows writers to acknowledge other scholarsʼ work and to position their research against it, showing thus both contribution to previous knowledge and research novelty (hyland 2004). previous research has documented not only cross-disciplinary (hyland 2004) but also cross-cultural variations, with a general tendency of anglo-american writers to use more citations than writers of some other cultural backgrounds (hyland 2005; mur dueñas 2009). by exploring the frequency, preferred types, and reporting structures of citations in two comparable sub-corpora of research articles in applied linguistics in english and croatian, the present study aimed to provide an insight into the patterns of cross-cultural similarities and differences in the use of academic citation. the corpus comprised 32 research articles that were sampled from the representative english- and croatian-medium publications in applied linguistics and analyzed manually. the extracted instances of citations were categorized according to the pre-established taxonomies of the citation types (swales, 1990) and reporting structures in academic writing (thomson & tribble 2001). the frequency analysis showed that the english writers used more citations as opposed to the croatian writers, which is in line with previous cross-cultural research on the use of citations (fløttum, dahl & kinn 2006; mur dueñas 2009). in both sub-corpora writers used more non-integral than integral citations, with the highest frequencies reported in the introduction section of research articles. the overall findings point to the saliency of the congruent types of reporting structures in both citation formats across the two sub-corpora, with the human subjects being most frequently used in integral citations and non-reporting being the most frequent reporting structure in non-integral citations. however, in non-integral citations english writers used non-human subjects at a significantly higher frequency than croatian writers, which suggests that in the english citations investigated more importance is placed on research activities than human agents. whereas similarities in the use of citations between english and croatian writers may be accounted for by the congruent disciplinary variable, the differences seem to be related to the specifics of a wider socio-cultural background in which academic writing is embedded Show More ... ... Show Less

  • Research Articles
  • Academic Writing
  • Applied Linguistics
  • Cross Cultural
  • Human Subjects
Evidential And Epistemic Adverbials In Lithuanian: Evidence From Intra-Linguistic And Cross-Linguistic Analysis

in the recent decade the realisations of evidentiality and epistemic modality in european languages have received a great scholarly interest and resulted in important investigations concerning the relation between evidentiality and epistemic modality, their means of expression and meaning extensions in various types of discourse. the present paper deals with the adverbials akivaizdžiai ‘evidently’, aiškiai ‘clearly’, ryškiai ‘visibly, clearly’, matyt ‘apparently, evidently’ and regis ‘seemingly’, which derive from the source domain of perception, and the epistemic necessity adverbials tikriausiai/veikiausiai/greičiausiai ‘most probably’, būtinai ‘necessarily’ and neabejotinai ‘undoubtedly’. the aim of the paper is to explore the morphosyntactic properties of the adverbials when they are used as evidential or epistemic markers and compare the distribution of their evidential and epistemic functions in lithuanian fiction, news and academic discourse. the data have been drawn from the corpus of the contemporary lithuanian language, the corpus of academic lithuanian and the bidirectional translation corpus paracorpen→lt→en (šolienė 2012, 2015). the quantitative findings reveal distributional differences of the adverbials under study across different types of discourse. functional variation of the evidential perception-based adverbials is determined to a great extent by the degree of epistemic commitment, evidenced not only by intra-linguistic but also cross-linguistic data. the non-perception based adverbials tikriausiai/veikiausiai/greičiausiai ‘most probably’, būtinai ‘necessarily’ and neabejotinai ‘undoubtedly’ are the primary adverbial markers of epistemic necessity in lithuanian, though some of them may have evidential meaning extensions. a parallel and comparable corpus-based analysis has once again proved to be a very efficient tool for diagnosing language-specific features and describing an inventory used to code language-specific evidential and epistemic meanings Show More ... ... Show Less

  • Epistemic Modality
  • Efficient Tool
  • Functional Variation
  • Source Domain
  • Code Language
Latvian Verbs Of Speaking And Their Relations To Evidentiality

the paper offers a functional analysis of three latvian verbs of speaking used in their indicative third person forms – saka, runā and stāsta ‘say(s), speak(s) and talk(s)’ – based on the latvian language corpus online (www.korpuss.lv) and, additionally, on examples excerpted from internet discourse. the article discusses semantic and syntactic similarities and differences between these words, the functions of particular constructions distinguished according to specific syntactic criteria (presence vs. absence of a subject), and the use of these verbs in combination with the latvian verb form traditionally associated with (potential) evidential meanings, the oblique (atstāstījuma izteiksme). while the use of verbs of speaking for introducing reported speech is seen as unproblematic, the relationship between verba dicendi and evidentiality requires more attention and remains in focus throughout this study. in order to offer an in-depth overview of the nature of this relationship, the relations between reported speech and evidentiality, as well as the oblique and evidentiality, are also briefly considered. the paper concludes that the possibility of the three verbs functioning as evidential markers depends on considerations of theoretical/terminological nature (how to define evidentiality, should reported speech be considered part of it, etc.) and also, to some extent, on the way the subject is realized in verba dicendi constructions (specific human agent vs. non-specific empty subject and absent or zero subject Show More ... ... Show Less

  • Reported Speech
  • Similarities And Differences
  • The Subject
  • Empty Subject
  • Language Corpus
Noun Phrases As Expressions Of Evidentiality: An Analysis Of Four English Abstract Nouns And Their Spanish Equivalents

this paper presents an analysis of the expression of evidentiality with the english nouns evidence, indication, proof and sign and their spanish equivalents evidencia, indicación, prueba and señal. the nouns are described as shell nouns having the properties of encapsulating, signalling and labelling. the delimitation of their evidential and non-evidential uses is determined by three factors: existence of a qualified proposition (belief), non-occurrence within an irrealis context and constant value of the evidential qualification when the belief refers to a plurality of events. the difficulties posed by the delimitation illustrate the problems involved in determining the scope of evidentiality when expressed by lexical devices belonging to the content of a proposition. a quantitative analysis was carried out on 400 occurrences of the nouns, extracted from two comparable corpora. the results reveal that all the nouns except two expressed evidentiality in most cases, that the linguistic context in which they appear shows great variation in terms of syntax and information structure, and that the labelling function is prominent. the results also uncover idiosyncratic evidential expressions with some of the nouns Show More ... ... Show Less

  • Quantitative Analysis
  • Noun Phrases
  • Linguistic Context
  • Comparable Corpora
  • Labelling Function
Evidence (Re)Presentation And Evidentials In Popular And Academic History: Facts And Sources Speaking For Themselves

the paper pivots around the different roles of evidentials and the different ways in which evidence is represented in the discourse of popular and academic history, thereby exploring the dynamics of both genres from a discourse analytical perspective. the analysis is based on two corpora of academic and popular articles on history. in particular, it is focused on those lexico-grammatical resources for tracing the speaker’s source and mode of information that constitute the distinguishing features of the two genres. the analysis shows that the high frequency of saw in popular articles refers to the narrative of history, and to the evidence provided by historical characters and sources, rather than by the speaker. the frequency of the attributor according in academic journal articles, on the other hand, clearly qualifies as evidentiality in the narrative of historiography, and acts as a marker of the importance of sources in historical reasoning. the different frequencies thus seem to be related to the different communicative and social functions of the two genres and to be closely connected with the triptych of narratives (bondi 2015) involved in historical discourse Show More ... ... Show Less

  • Academic History
  • High Frequency
  • The Other
  • Academic Journal
  • Distinguishing Features
Using Corpora To Track Changing Thought Styles: Evidentiality, Epistemology, And Early Modern English And German Scientific Discourse

most research on evidentiality has focused on classifying evidential systems synchronically; meanwhile, diachronic studies on evidentiality seem to have focused on the development of specific items into evidential markers with little regard to discourse context. this paper begins to fill this gap by presenting the results of a corpus-based study of evidential markers in early modern scientific discourse in english and german. the early modern period witnessed the transition from scholastic-based models of science to more empirical models of enquiry; this study demonstrates a decrease in the use of markers of mediated information and an increase in the use of markers of direct observation and inference accompanying these sociohistorical developments Show More ... ... Show Less

  • Scientific Discourse
  • Direct Observation
  • Discourse Context
  • Early Modern English
Intersubjective Strategies In Deontic Modality: Evidential Functions Of Spanish Deber ‘Must

the principal aim of this study is to examine the spanish modal verb deber ‘must’ in its deontic readings, relating it to the notions of evidentiality and intersubjectivity. deber has often been compared to the modal verb tener que ‘have to’ and described in rather vague terms, for example as an expression of weak, internal obligation, but this paper proposes that it is better understood as an intersubjective verb. both quantitative and qualitative analyses have been carried out, with a special focus on the in-depth qualitative study. it will be shown that deontic deber can convey evidential meanings when used in the conditional form. first, it can refer to a norm shared between the speaker and the hearer, and, second, it can convey an inferential process, a conclusion presented by the speaker, which is based on shared information, available to a larger group (or all) of the interlocutors. evidentiality is regarded here as an intersubjective strategy, used when the speaker wants to reach consensus, arguing for the most reasonable, morally defensible way to act. thus, this study also offers a new perspective of evidentiality, looking at this notion in interaction with deontic modality instead of epistemic modality, which is usually the case Show More ... ... Show Less

  • Deontic Modality
  • Modal Verb
  • Qualitative Study
  • Epistemic Modality
  • Qualitative Analyses
(Non)Epistemic Modality: English Must, Have To And Have Got To And Their Correspondences In Lithuanian

this paper deals with the three types of modality – epistemic, deontic and dynamic. it examines the relation between the synchronic uses of the modal auxiliary must and the semi-modals have to and have got to as well as their lithuanian translation correspondences (tcs) found in a bidirectional translation corpus. the study exploits quantitative and qualitative methods of research. the purpose is to find out which type of modality is most common in the use of must, have to and have got to; to establish their equivalents in lithuanian in terms of congruent or non-congruent correspondence (johansson 2007); and to determine how lithuanian tcs (verbs or adverbials) correlate with different types of modality expressed. the analysis has shown that must is mostly used to convey epistemic nuances, while have to and have got to feature in non-epistemic environments. the findings show that must can boast of a great diversity of tcs. some of them may serve as epistemic markers; others appear in deontic domains only. have (got) to, on the other hand, is usually rendered by the modal verbs reikėti ‘need’ and turėti ‘must/have to’, which usually encode deontic modality Show More ... ... Show Less

  • Epistemic Modality
  • Modal Verbs
  • Deontic Modality
  • Quantitative And Qualitative Methods
The Modal Verb Galėti ʻcan/Could/May/Mightʼ In Academic Lithuanian: Distribution, Frequency And Semantic Properties

the aim of the present paper is to investigate the frequency and distribution patterns as well as the spectrum of modal meanings conveyed by the lithuanian modal verb of possibility galėti ‘can/could/may/might’ in academic lithuanian. the study is based on corpus academicum lithuanicum (www.coralit.lt), a specialized synchronic corpus of written academic lithuanian (roughly 9 million words). in order to allow a disciplinary comparison, the paper analyses the use of this modal verb in academic texts from three science fields: the humanities, the biomedical sciences and the technological sciences. quantitative and qualitative approaches are employed alongside corpus-based analysis to reveal the ways in which this modal verb of possibility is used in academic language. the first part of the paper investigates the frequency patterns of various forms of galėti ‘can/could/may/might’ in the three science fields. the second part looks at the variety of meanings this modal verb can convey in lithuanian specialised language. the results show that there is a fairly similar distribution of this modal verb across different science fields. in terms of its semantic functional capacities, galėti ‘can/could/may/might’ is used to convey all three types of modality (epistemic, deontic and dynamic), however, the most frequent use in lithuanian academic discourse seems to be that of dynamic modality Show More ... ... Show Less

  • Modal Verb
  • Similar Distribution
  • Qualitative Approaches
  • Semantic Properties
  • Distribution Frequency
Epistemic Qualifications Of The English Marker Likely And Its Equivalents In Lithuanian

the current study focuses on the epistemic qualifications realised by the english adjective and adverb likely and its equivalents in lithuanian panašu ‘likely, it seems’ and tikėtina ‘believable, likely’, which derive from the semantic domain of comparison and belief. the aim of the study is to identify the functional similarities and differences of the markers in terms of their frequency, syntactic features (complement-taking-predicates (ctps), adverbials), functions, collocational profile and type of discourse (academic, newspaper). the english and lithuanian data were drawn from the monolingual corpora, namely the corpus of contemporary american english (coca), corpus of the contemporary lithuanian language (ccll), corpus of academic lithuanian (coralit) and the bidirectional parallel corpus paracorpenàltàen. the quantitative and qualitative findings reveal that the closest cross-linguistic ctp and adverbial equivalents are likely and tikėtina ‘believable, likely’ because they are most frequent in formal registers (academic, newspaper discourse) and display similar collocational profiles and contexts of use. in contexts with explicit evidence and argumentation, they may acquire evidential functions. although the ctp and adverbial panašu ‘likely, it seems’ shares similarities with likely and tikėtina ‘believable, likely’ in expressing the author’s degree of probability, it shows a different semantic profile from the latter due to its conceptual link with the original meaning of similarity and appearances. the study shows how markers that derive from the semantic domain of comparison vary in functional distribution in present-day english and lithuanian and introduces their functional equivalents deriving from a different semantic domain Show More ... ... Show Less

  • Semantic Domain
  • American English
  • Original Meaning
  • Syntactic Features
  • Functional Distribution
Modal Hedging Verbs In English As A Lingua Franca (ELF) Business Management Research Articles

when publishing the results of their research, scholars need to convince their readers of the validity of their claims, adjusting their writing to the prevailing discursive and rhetorical conventions. hedges play a crucial role in persuading readers of such validity. previous cross-cultural research in english for academic purposes (eap) has revealed significant differences in the use of these interpersonal features in research articles (ras) in different languages and publication contexts. in this paper, hedging modal verbs will be contrastively analysed in a corpus of ras written by english as a lingua franca (elf) users and by native english scholars affiliated to anglophone institutions in the field of business management. the frequency of use of hedging modal verbs, their main functional uses, and their particular phraseological realizations will be examined. the results will help us gain an insight into how new knowledge claims are negotiated in international english-medium publications in this discipline as well as into the particular shaping of elf written academic communication Show More ... ... Show Less

  • Business Management
  • Research Articles
  • English As A Lingua Franca
  • Modal Verbs
Indirect Evidentiality In Dutch And German: A Contrastive Corpus Study Of The Seem-Type Verbs Schijnen And Scheinen

the present study deals with the seem-type verbs schijnen and scheinen in dutch and german. on the basis of an in-depth analysis of spoken and written corpus material, the construction types these verbs typically appear in as well as their function and meaning are analysed. as seem-type verbs often develop into evidential markers (this is the case in e.g. english, french and spanish), i will particularly concentrate on evidential uses (and the syntactic patterns that are associated with those uses). the study will lay bare important differences between german, belgian dutch and netherlandic dutch regarding both verbs. moreover, the distinction between spoken and written language will be shown to play a crucial role with respect to the construction types found. finally, the fact that the verbs exhibit different constructional preferences will be linked to different semantic properties as well Show More ... ... Show Less

  • Crucial Role
  • Written Language
  • Corpus Study
  • Depth Analysis
  • Semantic Properties
On The Modal Functions Of Lithuanian Verbs Of Coming

the verbs of coming and going as a means of modality have been investigated in a number of languages: russian (majsak 2005; bourdin 2014), latvian (wälchli 1996, 2000), estonian (penjam 2006), finnish (kangasniemi 1992) and others. however, with the exception of some observations made by wälchli (1996) or nau (2012), the realization of modality by ‘come’ or ‘go’ verbs in lithuanian has not been thoroughly examined. thus, the present paper is concerned with a diachronic as well as synchronic variation pertaining to two lithuanian verbs of motion that contain the root ‘go’, i.e. pareiti ‘come home, return’ and prieiti ‘approach on foot’ as well as their reflexive counterparts. the article seeks to establish to what extent the verbs under analysis have developed modal meanings in contemporary lithuanian as well as the earliest period of the language (16th–17th centuries) and to account for the possible diachronic evolution of modal meanings. it focuses on both qualitative as well as quantitative parameters. the data have been collected from the old written lithuanian texts (16th–17th centuries) and the corpus of the contemporary lithuanian language, namely its subcorpus of fiction texts. the text sample on which the study is based shows that the modal constructions with the lithuanian verbs of motion based on the root ‘go’ appear in the 16th century. it is only the reflexive forms pareitis(i) (‘pref-go-refl’) and prieitis(i) (‘pref-go-refl’) that have potential to realise non-epistemic modality: the analysed material did not reveal any instances where non-reflexive forms pareiti and prieiti are used to convey modality. the predominant modal meaning of the reflexive verbs pareitis(i) and prieitis(i) concerns the meaning of participant-external as well as deontic necessity. as for contemporary lithuanian, the ‘go’-derived necessive constructions are rather marginal in the contemporary system of modality: the verbs under analysis are more common in spoken lithuanian or dialects than in written lithuanian. moreover, semantic distribution among the reflexive verbs under consideration differs in old and in contemporary lithuanian. deontic necessity takes the leading position among the reflexive verb pareitis(i) in old lithuanian, whereas participant-external necessity predominates among the reflexive verb prisieiti in contemporary lithuanian Show More ... ... Show Less

  • Verbs Of Motion
  • Reflexive Verbs
  • Epistemic Modality
  • 16Th Century
  • Quantitative Parameters
Object-Oriented Perception: Towards A Contrastive Approach To Evidentiality In Media Discourse

this paper is a corpus-based study of the evidential realisations of object-oriented perception verbs in english and spanish written and oral media discourse. the main aim of the study is to analyse and compare the different uses and complementation patterns taken by the english words look and sound and their spanish counterparts se ve and suena. the procedure followed involves a contrastive analysis methodology: (i) description of data, (ii) juxtaposition and (iii) contrast. the data has been taken from oral and written media discourse corpora in english and spanish. the study has revealed interesting similarities and differences in the uses and complementation patterns adopted by object-oriented perception verbs in both written and oral english and spanish, thus making a contribution to a debate in which spanish has been obviated to date Show More ... ... Show Less

  • Object Oriented
  • Media Discourse
  • Perception Verbs
  • Contrastive Analysis
  • Similarities And Differences
J. Ledesmos Ir M. Daukšos Katekizmų Įtaka 1605 M. Anoniminio Katekizmo Tekstui

paskutinį xvi a. ketvirtį j. ledesmos katekizmas buvo išverstas į lenkų kalbą, o iš šios – į lietuvių. žinomi du j. ledesmos vertimai į lietuvių kalbą: mikalojaus daukšos „kathechismas arba moksłas kiekwienam krikszczionii priwalvs“(1595 m.) ir anoniminis katekizmas (1605 m.). anksčiau teigta, kad nežinomas vertėjas j. ledesmos katekizmą vertė smarkiai remdamasis m. daukšos katekizmu. pastarasis autorius j. ledesmos katekizmą iš lenkų kalbos vietomis vertė laisvai, todėl anoniminio katekizmo vertimas šiame straipsnyje buvo lygintas ne tik su m. daukšos katekizmu, bet ir j. ledesmos lenkiškuoju vertimu. taip buvo nustatyti abiejų lietuviškų katekizmų vertimų panašumai ir skirtumai su ledesmos katekizmu ir tarpusavyje, autentiško teksto vietos. sugretinus visus tris katekizmus paaiškėjo, kad 1605 m. katekizme papildomo teksto yra daugiau nei m. daukšos vertime. pastarasis lenkiško ledesmos katekizmo vertimas yra tikslesnis, o anoniminis vertėjas nevengdavo perfrazuoti verčiamas mintis. nors abiejuose lietuviškuose katekizmuose yra nemažai teksto, kurio trūksta lenkiškame katekizme, nėra pagrindo manyti, kad 1595 m. ir 1605 m. katekizmų vertimai atlikti iš skirtingų lenkiško katekizmo vertimų Show More ... ... Show Less

Imperatyvinės Kilmės Diskurso Markeriai Lietuvių Kalboje: Klausyk Ir Žiūrėk Atvejis

straipsnyje analizuojamos imperatyvinės percepcinių veiksmažodžių klausyti ir žiūrėti formos bei jų funkcijos dabartinėje lietuvių kalboje, aptariami galimi šių formų pragmatiškėjimo požymiai, bandoma nustatyti kalbamų formų, kaip diskurso markerių, statusą. atliktas tyrimas yra naujas, nes lietuvių kalbos percepciniai veiksmažodžiai kaip diskurso markeriai kol kas nėra tirti. empirinės medžiagos pagrindą sudaro duomenys, surinkti iš dabartinės lietuvių kalbos tekstyno grožinės literatūros patekstynio. nustatyta, kad, be tiesioginės imperatyvo funkcijos, analizuotos imperatyvinės formos gali turėti įvairių pragmatinių funkcijų: dėmesio atkreipimo, naujos temos įvedimo, temos nutraukimo arba grįžimo prie ankstesnės temos, prieštaravimo, nuostabos ir pan. šiuo požiūriu klausyk ir žiūrėk formos yra multifunkcionalios, o jų multifunkcionalumas labai priklauso nuo konteksto ir diskurso. kai klausyk ir žiūrėk formos įgyja diskurso markerio statusą, imperatyvo reikšmė išblunka, į pirmą planą iškeliama ir sustiprinama pragmatinė reikšmė, kuri yra orientuota į kalbėtoją: pasitelkdamas klausyk ir žiūrėk formas, kalbėtojas siekia užmegzti ryšį su pašnekovu ir išreikšti subjektyvią savo poziciją Show More ... ... Show Less

Nominalphrasen Aus Rezeptiver Sicht. Zur Relevanz Der Behandlung Einer Vernachlässigten Kategorie In Daf-Lernergrammatiken

die disposition von daf-lernergrammatiken ist geprägt von der grammatik der einzelnen wortarten und des satzbaus. dieser aufbau orientiert sich zum einen an der duden-grammatik, die bis zur sechsten auflage (1998) der phrase als selbständiger grammatischer kategorie praktisch keinen eigenen platz einräumt; zum anderen aber steht dafür die grammatik von helbig & buscha (2001) pate, die als eine mischung aus funktionaler und valenzorientierter grammatik die kategorie phrase außer betracht lässt. der ausschluss der kategorie phrase suggeriert jedoch einen direkten übergang vom wort zum satz und rührt letztlich von der vorstellung her, dass der satz aus einer geordneten menge von einzelwörtern besteht. doch spätestens dann, wenn die rede auf die bestimmung von ‚satzgliedern‘ kommt, werden lerner mit genau jener größe konfrontiert, die zwischen der ebene des einzelworts und der des satzes angesiedelt ist, in ihrer erweiterbarkeit und vielgestaltigkeit dem satz in nichts nachsteht, von deren strukturerkennung jedoch letztlich auch diejenige des gesamten satzes abhängt.der folgende beitrag verfolgt das ziel, anhand der erörterung komplexer nominalphrasen und ihrer rolle bei der entstehung von garden-path- und ähnlichen konstruktionen auf die wichtigkeit der behandlung von nominalphrasen aus linearer sicht sowie einige ausgewählte aspekte aufmerksam zu machen, die in einer lernergrammatik anlässlich der behandlung der kategorie phrase zur sprache kommen müssten. es wird sich zeigen, dass die thematisierung der phrasentopologie zum besseren verständnis des satzgliedbaus seitens des lerners führen und ihm somit zur rezeption und produktion hochkomplexer gebilde im deutschen verhelfen kann Show More ... ... Show Less

  • Garden Path
Dviskiemenių Daiktavardžių Kirčiavimo Modeliai Pietų Aukštaičių Patarmėje

straipsnyje nagrinėjami kirčiavimo gretybių turinčių dviskiemenių ā, ē, a ir i̯a1 kamienų daiktavardžių akcentuacijos polinkiai pietų aukštaičių patarmėje. remiantis1952–2015 m. garsinių ir rašytinių šaltinių medžiaga aptariamas šių žodžių ir jų formų kirčiavimo variantų paplitimas toje pačioje šnektoje, paskirose šnektose ir (ar) jų grupėse, aprašomi įvairiai kirčiuojamų dviskiemenių daiktavardžių produktyviųjų ā, ē, a ir i̯a1 kamienų akcentiniai modeliai, nustatomas jų paplitimo pobūdis patarmės plote. tyrimui atlikti pasirinkti kiekybinis, geolingvistinis ir lyginamasis metodai.nevienodas kirčiavimo variantų paplitimas patarmės plote (toje pačioje šnektoje, paskirose šnektose ar jų grupėse) leidžia manyti buvus skirtingų produktyviųjų kamienų kirčiavimo tendencijų pietų aukštaičių patarmėje. atlikus tyrimą nustatyti trys svarbūs dalykai. pirma, kad toje pačioje šnektoje įvairiai kirčiuojamų ā, ē, a ir i̯a1 kamienų žodžių ir jų formų didžiausio kirčiavimo variantų paplitimo plotas yra tas pats – palyginti nedidelis pietvakarinių pietų aukštaičių šnektų arealas. antra, kad moteriškojo ir vyriškojo linksniavimo kamienams būdingas skirtingas variantų vartojimo dažnumas ir intensyvumas toje pačioje šnektoje visame pietų aukštaičių patarmės plote – ā ir ē kamienų gretybės užrašomos gerokai rečiau nei a ir i̯a1 kamienų variantai. trečia, kad aptariamų kamienų daiktavardžių kirčiavimo gretybių toje pačioje šnektoje ir to paties informanto kalboje einant nuo pietvakarių šiaurės kryptimi mažėja netolygiai – moteriškojo linksniavimo žodžių akcentinės gretybės vartojamos mažesniame plote nei vyriškojo linksniavimo daiktavardžių.moteriškojo ir vyriškojo linksniavimo daiktavardžių arealinių paplitimo skirtumų esama ir tada, kai paskirose šnektose vartojamas vienas iš daiktavardžio akcentinių variantų. produktyviųjų ā ir ē kamienų pietų aukštaičių patarmės vakarinėje ir pietinėje ploto dalyje labiau paplitusios oksitoninio kirčiavimo gretybės, rytinėje ir šiaurinėje dažnesni yra baritoninio kirčiavimo atvejai. dviskiemenių a ir i̯a1 kamienų daiktavardžių tiriamoje patarmėje, ypač vakarinėje ir pietinėje dalyje, linkstama apibendrinti oksitoninio kirčiavimo modelį Show More ... ... Show Less

Lietuvių Tada Ir Anglų Then Daugiafunkciškumas Sakytinėje Kalboje: Tarpkalbinė Analizė

straipsnyje nagrinėjamas lietuvių kalbos tada ir anglų kalbos then daugiafunkciškumas. tyrimo tikslas – atskleisti tada ir then daugiafunkciškumo aspektus, palyginti jų semantinę ir funkcinę raišką sakytiniame diskurse. anglų ir lietuvių kalbų žodynuose šių žodžių pateikiamos reikšmės skiriasi: lietuvių kalboje vyrauja su laiku susijusios reikšmės, taip pat pateikiama rezultato reikšmė, o anglų kalboje, be šių reikšmių, nurodoma ir keletas pragmatinių reikšmių. kyla klausimas, ar lietuvių kalbos tada neturi pragmatinių reikšmių. anglų kalbos then lingvistų tirtas ir kaip laiko adverbialas, ir kaip diskurso markeris, o lietuvių kalbos tada kaip diskurso markeris dar netyrinėtas. tačiau procesas, kai prieveiksmis virsta diskurso markeriu, desemantizuojasi ir įgyja naujų funkcijų bei pragmatinių reikšmių, būdingas daugeliui pasaulio kalbų, galbūt jis net universalus, todėl vienas šio straipsnio tikslų ir yra patikrinti, ar šis virsmas lietuvių kalbai iš tiesų nebūdingas, ar tiesiog žodynai jo neatspindi.tyrimas paremtas tekstynų metodologija – empirinė medžiaga paimta iš dabartinės lietuvių kalbos tekstyno ir britų nacionalinio tekstyno. atliktos kokybinės analizės rezultatai rodo, kad tiek lietuvių tada, tiek anglų then funkcionuoja ir kaip laiko adverbialas, ir kaip diskurso markeris. kaip laiko adverbialai tada ir then atlieka dvi funkcijas: nusako sutampantį laiką ir nesutampantį laiką, arba įvykių seką. kaip diskurso markeriai tada ir then sieja vienas po kito einančius diskurso vienetus, jais gali būti nusakomas rezultatas esant hipotetinei arba nehipotetinei situacijai, taip pat prielaida, pridūrimas (perėjimas prie kito tos pačios temos aspekto), žymima pokalbio (teiginio ir pan.) pradžia arba pabaiga Show More ... ... Show Less

Lokalizacijos Raiška Lietuviškojoje Georgo Wenkerio Medžiagoje

tęsiant kognityvinės lingvistikos išplėtotus erdvės tyrimus, šiame straipsnyje analizuojama lokalizacijos raiška naujai atrastoje lietuviškojoje georgo wenkerio medžiagoje. ją sudaro 59 lietuviškai užpildyti lapai, 1879–1890 m. gauti iš tuometei vokietijai priklausiusios mažosios lietuvos kaimų. kiekviename sakinių lape yra 40 vokiečių aukštaičių tarme užrašytų sakinių ir jų vertimai į lietuvių kalbą. kadangi beveik pusėje wenkerio sugalvotų vokiečių kalbos sakinių esama lokalizacijos erdvėje įvardijimų, tyrimui atrinkti tie, kuriuose realizuoti skirtingo sudėtingumo erdviniai santykiai. todėl tyrimo objektas yra 14 vokiškų sakinių vertimai į lietuvių kalbą (iš viso – 557 sakiniai). straipsnio tikslas yra ištirti, kokiomis raiškos priemonėmis vokiškuosiuose sakiniuose įvardyti erdvės santykiai reprezentuojami lietuviškuosiuose sakinių vertimuose, aptarti jų pasirinkimo motyvus ir autentiškumo problemą. lietuviškuosiuose sakiniuose realizuoti erdviniai santykiai analizuojami, remiantis kognityvinės semantikos konceptualizacijos ir reikšmės interpretavimo teorijomis. nustatant vietos raiškos priemonių autentiškumą, taikomas gretinamasis metodas.kiekviename vokiškajame sakinyje įvardytą erdvinę sceną pavaizdavus apibendrintoje vaizdinėje schemoje, aptariami erdvės santykių konceptualizavimo modeliai ir jiems realizuoti pasirinktos lietuvių kalbos raiškos priemonės. nustačius lokalizacijos raiškos priemonių inventorių, aptariama jų pasirinkimo motyvacija, įvertinamas lietuviškųjų sakinių vietos raiškos priemonių autentiškumas.lietuviškosios medžiagos analizė parodė, jog joje projektuotų erdvinių scenų dalyvių būsena arba judėjimas dažniausiai įvardijamas prielinksninėmis konstrukcijomis. sekant vokiškuoju originalu, šios lokalizacijos nuorodos gali būti papildytos patikslinančiais prieveiksmiais. tiek vietai, tiek krypčiai įvardyti inesyvo ir iliatyvo linksniai vartojami retai.išanalizavus medžiagą galima kelti prielaidą, jog lietuvių kalba užrašytų vertimo variantų gausa ir raiškos priemonių inventoriaus pasirinkimas priklauso nuo vokiškuose sakiniuose projektuotų erdvinių scenų sudėtingumo. paprastos, arba elementariosios erdvinės scenos, kurių dalyviai yra vienas ar daugiau trajektorių, esančių arba judančių į vieną orientyrą, išverstos be variantų, pasirenkant lietuvių kalbai prototipines raiškos priemones. šių erdvinių scenų realizacijos, vokiškuose sakiniuose papildytos patikslinančiomis vietos nuorodomis, dažniausiai verstos pažodžiui. daugiausiai vertimo variantų turi sudėtingosios erdvinės scenos. jas įvardijančios lokalizacijos raiškos priemonės arba pažodžiui verstos iš vokiečių kalbos, arba, nutolstant nuo originalo, pasirinktas kūrybiškas vertimas. taigi lietuviškųjų wenkrio sakinių analizė atskleidžia juose vartotų vietos raiškos priemonių autentiškumo ir erdvinės scenos sudėtingumo ryšį. lietuvių kalbai prototipinės lokalizacijos raiškos priemonės vertusiųjų asmenų buvo pasirinktos elementariosioms erdvinėms scenoms įvardyti. pažodinis vertimas būdingas sudėtingosioms ir elementariosioms erdvinėms scenoms su papildomomis lokalizacijos nuorodomis. neatmestina prielaida, jog toks vertimas pažodiniu laikytinas tik sąlyginai, nes jo priežastis gali būti ir vertusiojo asmens mokėta tarmė bei joje vartotos neprototipinės lokalizacijos raiškos priemonės Show More ... ... Show Less

Mažosios Baltų Kalbos

viena iš išsamiai svarstytų ir, atrodytų, gerai ištirtų tradicinės baltistikos problemų yra mažųjų baltų kalbų – jotvingių, kuršių, žiemgalių, sėlių – identifikacija. tačiau atidžiau panagrinėjus motyvus, argumentus bei empirinę medžiagą – visa tai, kuo remiamasi identifikuojant mažąsias baltų kalbas, šiame straipsnyje pateikiama tradicinės mažųjų baltų kalbų sampratos dekonstrukcija ir verifikuojamos hipotezės, mažųjų baltų kalbų klausimu pateiktos šiuose svarbiausiuose fundamentiniuose ir klasikiniuose veikaluose: būga 1958–1961; dini 2000; 2014; kabelka 1982; karaliūnas 2015; mažiulis 1994; salys 1995; zinkevičius 1984; lietuvių kalbos enciklopedija 2008. dekonstruojant keliamas klausimas: ar tikrai lingvistinėje literatūroje vardijamas ypatybes galima laikyti identifikacinėmis, t. y. ar jomis remiantis galima skirti (atskirti, išskirti) mažąsias baltų kalbas? išnagrinėjus šias ypatybes, jų tarpusavio santykį ir identifikacinį svorį paaiškėjo (žr. 7 pav.), kad, deja, kol kas trūksta patikimų lingvistinių duomenų ir aiškių argumentų, kad būtų galima identifikuoti ir skirti jotvingių, kuršių, žiemgalių ir sėlių kalbas. toliau straipsnyje verifikuojamas istorinių regionų, onomastikos faktų ir lietuvių kalbos dialektų ypatybių vaidmuo identifikuojant mažąsias baltų kalbas. atlikus verifikaciją ir mažųjų baltų kalbų sampratos dekonstrukciją paaiškėjo du paradoksalūs dalykai, susiję su mažųjų baltų kalbų skyrimu remiantis keliomis iš principo tik fonetinėmis ypatybėmis ir lietuvių baltistikoje net ir šiais laikais gana populiaria baltų kalbų archajiškumo (ar senumo) idėja. straipsnis baigiamas tyrimo perspektyvų siūlymais, kuriuos galima nusakyti trimis žingsniais: tipofilija, tipologija, dialektometrija Show More ... ... Show Less

Pozicijos Konstrukcijos: Tarp Depiktyvų Ir Rezultatyvų

pozicijos konstrukcijos yra įdomus ir nevienalytis reiškinys tiek reikšmės (semantinės struktūros), tiek raiškos atžvilgiu. jos gali perteikti ir rezultatyvinę, ir depiktyvinę reikšmę, be to, pasitaiko atvejų, kai šių reikšmių atskirti neįmanoma – jų skirtumas yra neutralizuotas. kas dėl raiškos, antrinis predikatas pozicijos konstrukcijose dažniausiai reiškiamas būdvardžiu, tačiau ne taip jau retai pasitaiko ir prieveiksmis. straipsnyje, remiantis iš dabartinės lietuvių kalbos tekstyno surinktais duomenimis, stengiamasi nustatyti, kokie veiksniai lemia vienokią ar kitokią konstrukcijos reikšmę ir raišką. sekant holvoeto iškelta mintimi, teigiama, kad konstrukcijos semantinei struktūrai daugiausia įtakos daro veiksmažodžio leksinis veikslas ir jo leksinė reikšmė. tačiau, kaip nustatyta iš duomenų, raiškos pasirinkimą lemia jau ne veiksmažodžio, o paties antrinio predikato leksiniai bruožai: vienos laikyseną reiškiančios sąvokos yra labiau orientuotos į veiksmo dalyvį ir dėl to paprastai perteikiamos būdvardžiu, kitos – labiau orientuotos į veiksmą ir todėl gali būti dažniau išreikštos prieveiksmiu. straipsnio pabaigoje pateikiamas paaiškinimas, kodėl pozicijos konstrukcijų raiška apskritai įvairuoja Show More ... ... Show Less

Šalutiniai Pažyminio Sakiniai: Kodėl Vaikams Sunku Juos Suprasti

straipsnyje aprašomu tyrimu mėginama atsakyti į klausimą, ar specifinės fleksinės lietuvių kalbos ypatybės padeda vaikams lengviau suvokti sudėtingas šalutinių pažyminio sakinių konstrukcijas, išreikštas subjekto-objekto santykiais. tyrimo metu taikant kalbos supratimo užduotį buvo testuojami 96 vaikai nuo 3 iki 12 metų. gauti rezultatai atskleidžia, kad 3–4,5 m. amžiaus vaikams sunku suvokti skirtumą tarp šalutinių subjekto ir objekto sakinių, ypač, kai vartojamas vaikui nežinomos ar sudėtingesnės reikšmės veiksmažodis. vėlesniame amžiuje vaikai jau suvokia skirtumą tarp subjekto ir objekto santykiais reiškiamų sakinių, tačiau priešmokykliniame amžiuje dar pasitaiko nemažai objekto sakinio interpretavimo klaidų. tyrimas atskleidė, kad mokyklinio amžiaus vaikai jau teisingai suvokia šalutinius pažyminio sakinius ir nepainioja subjekto bei objekto reikšmės. taigi galima teigti, kad vaikai šalutinius sakinius pradeda suprati ir vartoti tik tada, kai jų kalbos apdorojimo geba yra pakankamai patobulėjusi. be apdorojimo procesų šalutinių sakinių įsisavinimui reikšmę turi ir vartojimu grindžiamas modelis bei dažnumo principas, semantikos ir pragmatikos veiksniai. apibendrinant galima teigti, kad prielaida, jog turtinga fleksinė sistema palengvina sudėtingų sintaksinių santykių suvokimą, pasitvirtina tik iš dalies, nes lietuviai vaikai užtrunka įsisavinti sudėtinius pažyminio sakinius Show More ... ... Show Less

Zum Ausdruck Der Bewertung In Deutschen Und Litauischen Gerichtlichen Entscheidungen

straipsnyje tiriama ir gretinama vertinimo raiška teismų sprendimuose vokiečių ir lietu­vių kalbomis: analizuojamos leksinės ir gramatinės priemonės vertinimui reikšti, žymin­čios vertinančio subjekto – šiuo atveju teismo – požiūrį į vertinamą objektą. tiriamąją medžiagą sudaro dešimt atsitiktine tvarka atrinktų sprendimų civilinėse bylose vokiečių kalba (iš viso 282 293 ženklų be tarpų arba 44 522 žodžiai) ir dešimt lietuvių kalba (iš viso 251 401 ženklų be tarpų arba 38 347 žodžiai). tačiau iš esmės tirta tik viena konkreti sudedamoji sprendimo dalis – sprendimo motyvai, nes tik šioje dalyje teismas, remdamasis nustatytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, vertina su byla susiju­sius dalykus, kaip antai ieškinys, šalių prašymai, argumentai, ankstesnės instancijos teis­mo išvados, eksperto išvados, liudytojų parodymai, tam tikros bylos aplinkybės. kitos sprendimo dalys – įvadinė, konstatuojamoji, rezoliucinė – atlieka kitas funkcijas ir todėl nėra tiesioginis šio tyrimo objektas. tik iš motyvuojamųjų sprendimo dalių sudarytas patekstynis vokiečių kalba apima 184 156 ženklų be tarpų arba 29 274 žodžius, lietuvių kalba – 123 135 ženklų be tarpų arba 18 693 žodžius. didžiausias dėmesys straipsnyje skiriamas vertinimo aspektams – t. y. vertinamų objektų požymiams. nustatyti šie ver­tinimo aspektai: galimybė patenkinti, pagrįstumas, teisingumas, įtikinamumas, apimtis, tikėtinumas. šiame teksto žanre vartojamos ir leksinės priemonės, kuriomis parodoma, kad tam tikras dalykas nagrinėjamoje byloje yra nereikšmingas ir todėl nebus vertina­mas. atliktas tyrimas rodo, kad vertinimas teismų sprendimuose abiejose kalbose pir­miausia reiškiamas leksinėmis priemonėmis, dažnai bendrašaknėmis, pavyzdžiui,tikė­tina ir tikimybė, abejoti ir abejonės, unangemessen ‘netinkamas’ ir unangemessenheit‘netinkamumas’; zweifelhaft ‘abejotinas’, zweifelsfrei ‘neabejotinas’ und zweifel ‘abejo­nė’ ir pan. nagrinėtuose teismų sprendimuose lietuvių kalba, palyginti su vokiečių, rasta įvairesnių leksinių konstrukcijų su veiksmažodžiais kognityvinei nuostatai reikšti ir jų vediniais, kuriose vertinantis subjektas koduojamas eksplicitiškai: pavyzdžiui, teismas sprendžia, kad/jog;teismas laiko, kad; teismas vertina, kad; teismas daro išvadą, kad; teismo vertinimu ir pan. (plg. tirtuose sprendimuose vokiečių kalba iš esmės tik veiksma­žodis überzeugen ‘įtikinti’ ir konstrukcija su jo vediniu zur überzeugung des gerichts ‘teismo įsitikimu’). straipsnyje taip pat tiriami ir fakultatyvūs vertinamosios konstrukci­jos elementai – vertinimo motyvavimas, intensifikatoriai ir deintensifikatoriai vertinimui sustiprinti ir sušvelninti. motyvavimas gali būti pateikiamas po vertinančios frazės arba prieš ją; pastaruoju atveju vertinanti frazė formuluojama išvados pavidalu. įdomu paste­bėti ir tai, kad nagrinėtuose teismų sprendimuose abejomis kalbomis vertinimas stipri­namas vienodai: leksinėmis priemonėmis ir dviejų ar daugiau leksemų kombinacijomis, o švelninamas skirtingai: nagrinėtuose sprendimuose vokiečių kalba vartojama nemažai leksinių deintensifikatorių (kaum ‘vargu’,grundsätzlich ‘iš esmės’, offenbar ‘ko gero’, jedenfalls ‘bet kuriuo atveju’, vielmehr ‘veikiau’ ir pan.), sprendimuose lietuvių kalba vertinimas švelninamas daugiau gramatinėmis priemonėmis, dažniausiai konstrukcijo­mis su reikiamybės dalyviu, o iš leksinių deintensifikatorių vartojama tik samplaika iš esmės Show More ... ... Show Less

Evaluation In Discussion Sessions Of Conference Presentations: Theoretical Foundations For A Multimodal Analysis

konferencijos pranešimo klausimų ir diskusijos dalis yra vienas mažiau tyrinėtų konferencijos pranešimo žanro aspektų. straipsnyje pristatomas teorinis modelis, kurio pagrindu analizuojama multimodalinė vertinimo raiška taikomosios kalbotyros ir chemijos konferencijų pranešimų klausimų ir diskusijos dalyse. jo pagrindą sudaro tekstynų lingvistikos, žanro ir pokalbio analizės, sisteminės funkcinės lingvistikos, pragmatikos ir multimodalinės diskurso analizės principai. tekstynų lingvistika pasitarnavo sudarant tyrimui reikalingą filmuotos medžiagos tekstyną, jį anotuojant ir pasirenkant tinkamas analizės priemones. žanro ir pokalbio analizės principai pravertė analizuojant kalbinius vienetus, atliekančius vertinimo funkciją, o sisteminė funkcinė lingvististika ir pragmatika padėjo sukurti vertinimo schemos, naudotos multimodalinėje analizėje, pagrindus. galiausiai, neverbalinės komunikacijos ypatumų tyrimo priemones padėjo pasirinkti studijos, taikančios multimodalinės diskurso analizės metodologiją. straipsnyje taip pat pristatomas multimodalinės vertinimo elementų analizės pavyzdys. analizė parodė, kad vertinimo raiška konferencijos pranešimų klausimų ir diskusijos dalyje yra iš tiesų multimodali, joje susipina kalbiniai ir kalbą papildantys paralingvistiniai elementai, kurių visuma padeda sustiprinti ir atvirai perteikti kalbėtojo poziciją. aprašomasis tyrimas gali turėti įvairaus pobūdžio taikomąją naudą. jo principus galima taikyti analizuojant kitokio žanro tekstus, taip pat mokant jaunuosius tyrėjus sėkmingo prezentavimo meno Show More ... ... Show Less

  • Multimodal Analysis
  • Conference Presentations
  • Theoretical Foundations
Prancūzų Kalbos Konstrukcijų Su Veiksmažodžiais Devoir ‘Privalėti’, Falloir ‘Reikėti’ Multifunkcionalumas: Prancūzų–Lietuvių Kalbų Tekstynu Paremtas Tyrimas

straipsnyje aptariamas prancūzų kalbos vienetų je dois dire (que) ‘turiu pasakyti, (kad)’ ir (il) faut dire (que) ‘reikia pasakyti, (kad)’ morfosintaksinis statusas ir funkcijų įvairovė autentiškos prancūzų kalbos vartosenoje. remiantis lingvistinėje literatūroje publikuotais tyrimais apie mentalinių ir sakymo veiksmažodžių (verba cogitandi ir verba dicendi) multifunkcionalumą ir reikšmių įvairovę, šiame darbe analizuojamos lygiagrečiajame ctlfr-lt-fr tekstyne rastų minėtų veiksmažodinių konstrukcijų reikšmės ir funkcijos. aiškinamasi, ar prancūzų kalbos veiksmažodžiai devoir ‘privalėti’, falloir ‘reikėti’, dire ‘sakyti’, įeinantys į struktūrinių vienetų je dois dire (que) ‘turiu pasakyti, (kad)’ ir (il) faut dire (que) ‘reikia pasakyti, (kad)’ sudėtį, išlaiko savo konceptualiąsias reikšmes ir kokiomis aplinkybėmis šie vienetai virsta pragmatiniais žymikliais, įgaudami jiems tipiškų bruožų. mokslinėje literatūroje vyraujanti nuomonė pasitvirtina – sintaksinis mobilumas, struktūrinis sustabarėjimas, leksinių reikšmių blukimas, pragmatinių funkcijų įvairovė – tai požymiai, rodantys kalbos vienetų statuso pasikeitimą sakinyje ar didesniame teksto fragmente. tokie vienetai praranda pagrindinę – informacijos perteikimo sakinio komunikacinėje struktūroje – poziciją ir tampa parentezinėmis konstrukcijomis, papildomai aiškinančiomis išreikštos propozicijos turinį arba teksto atkarpoje jungiančiomis kelis pasakymus Show More ... ... Show Less

Seimo Posėdžių Stenogramų Tekstynas Autorystės Nustatymo Bei Autoriaus Profilio Sudarymo Tyrimams

straipsnyje pristatome seimo posėdžių stenogramų tekstyną, parengtą specialiu formatu, tinkančiu įvairiems autorystės nustatymo tyrimams. tekstyną sudaro apie 111 tūkstančių tekstų (24 milijonai žodžių), kurių kiekvienas atitinka vieną parlamentaro pasisakymą eilinės sesijos posėdžio metu bei apima 7 lietuvos respublikos seimo kadencijas: nuo 1990 metų kovo 10 dienos iki 2013 metų gruodžio 23 dienos. pasisakymų tekstai sugrupuoti pagal autorius į 147 grupes, todėl tinka individualių autorių autorystės nustatymo tyrimams; jie suskirstyti pagal autorių amžiaus grupes, lytį ar politines pažiūras, todėl tinka autorių profilio sudarymo tyrimams. trumpas tekstas neatskleidžia jo autoriaus kalbėjimo stiliaus, yra daugiaprasmiškas kitų autorių atžvilgiu, todėl į tekstyną įtraukti ne trumpesni nei 100 žodžių tekstai. kiekvieną autorių atitinkantis tekstų rinkinys turi būti išsamus ir reprezentatyvus, todėl įtraukti autoriai, pasisakę ne mažiau kaip 200 kartų. visi tekstai automatiškai lemuoti, morfologiškai bei sintaksiškai anotuoti, suskaidyti simbolių n-gramomis, surinkta statistinė informacija. straipsnyje pademonstruota, kaip sukurtas tekstynas gali būti panaudotas individualių autorių autorystės nustatymo bei autorių profilio sudarymo tyrimams, naudojant prižiūrimo mašininio mokymo metodus. tekstyno struktūra taip pat leidžia taikyti neprižiūrimo ligita šarkutė viešosios politikos ir administravimo institutas kauno technologijos universitetas k. donelaičio g. 20-217 lt-44239 kaunas, lietuva el. paštas: [email protected] 28 mašininio mokymo metodus, patogi taisyklinių-loginių metodų kūrimui bei įvairioms lingvistinėms analizėms Show More ... ... Show Less

Politinė Eufemizacija Publicistinių Straipsnių Antraštėse

straipsnyje aptariama viena iš eufemijos rūšių – politinė eufemizacija. tirti pasirinktos 2013–2014 metų internetinėje žiniasklaidoje skelbtų straipsnių antraštės. jos analizuojamos keliais pjūviais: pagal temas, pagal eufemizavimo būdą ir tikslą. atliktas tyrimas pratęsia negausius eufemijos tyrinėjimus lietuvoje, jis turėtų būti naudingas ir kalbotyros specialistams, ir stilistams ir komunikacijos specialistams, nes pasitelkiant politinius eufemizmus, maskuojant neigiamus kurių nors įvykių ar reiškinių aspektus formuojama viešoji nuomonė Show More ... ... Show Less

Authentic Materials In The Business English Classroom: Annual Reports

international firms are interested in getting the best possible professionals, those who are able to communicate accurately at the workplace. to help them, the use of authentic materials in the classroom can enhance students’ options to succeed in their prospective working environment. from a genre-based perspective, annual reports can be useful for that purpose, as they offer a real corporate image of the companies, helping students to understand better how firms work. this paper shows a practical implementation of three activities that are carried out among three different groups of students at a spanish public university to promote their communicative skills. to do so we have followed a multimodal approach, so that our students can experience, conceptualize and apply meaning to a genre (annual report), completing some tasks in which they have to communicate in english the information appearing in those texts. the final pedagogical recommendations enhance the benefits of using authentic materials in the english for business communication classroom. the combination of multimodality and genre-based pedagogy lead students to understand the current meaning construction in professional settings Show More ... ... Show Less

  • Authentic Materials
  • Annual Reports
  • Meaning Construction
  • Do So