Vis daugėjant paauglių psichinių sutrikimų, kartu esant ribotoms investicijoms ir paslaugų prieinamumui, kyla susidomėjimas mokinių psichologine gerove. Atliktas tyrimas siekia užpildyti šios imties psichologinės gerovės tyrimų trūkumą ir praplečia supratimą, kokie yra Lietuvos vyresnių klasių mokinių psichologinės gerovės prognostiniai veiksniai. Buvo ištirti Lietuvos vyresniųjų klasių mokinių psichologinės gerovės matmenys (savęs priėmimas, gyvenimo tikslas, aplinkos kontrolė, asmeninis augimas, teigiami santykiai su kitais, autonomija) ir, apklausus 655 aštuntų, dešimtų ir dvyliktų klasių Lietuvos mokinius iš 21 bendrojo lavinimo ir profesinio rengimo mokyklos, naudojant daugialypę tiesinę regresiją nustatyta, kad vyresnių klasių mokinių psichologinė gerovė nepriklauso nuo šeimos sudėties, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo popamokinėje veikloje. Griežtos išvados dėl lyties, amžiaus, ekonominių išteklių ir psichologinės gerovės nepriklausomybės daryti negalima. Vaikinų aplinkos kontrolės, gyvenimo tikslo ir savęs priėmimo matmenų įverčiai didesni už merginų, 18 m. mokinių asmeninio augimo ir gyvenimo tikslo įverčiai didesni už jaunesnių, o mokinių iš tėvų gaunamos pajamos smulkioms išlaidoms nebuvo susijusios su šiais dviem psichologinės gerovės matmenimis. Sėkmingesnis mokymasis reikšmingai prognozavo didesnius autonomijos, asmeninio augimo ir gyvenimo tikslo skalių įverčius. Asmenybės kintamieji stipriau nei sociodemografiniai prognozavo mokinių psichologinę gerovę. Ekstraversija susijusi su didesne psichologine gerove, sąmoningumas – su didesniais aplinkos kontrolės ir gyvenimo tikslo matmenų įverčiais. Emocinis stabilumas susijęs su aplinkos kontrolės, teigiamų santykių su kitais ir savęs priėmimo matmenimis. Neurotiškumas nesusijęs su autonomijos ir gyvenimo tikslo matmenimis. Internalumas prognozuoja didesnę psichologinę gerovę. Vis dėlto šiame tyrime analizuoti sociodemografiniai ir asmenybės prognostiniai kintamieji paaiškina tik nedidelę dalį psichologinės gerovės matmenų dispersijos. Tai reiškia, kad ateities tyrimuose reikia ieškoti kitų prognostinių kintamųjų, kurie paaiškintų likusią didesnę dispersijos dalį.Pagrindiniai žodžiai: psichologinė gerovė, mokiniai, asmenybės bruožai, kontrolės lokusas, sociodemografiniai kintamieji.Predictors of older schoolchildren’s psychological well-beingŠarakauskienė Ž., Bagdonas A.
SummaryThe rising numbers of the adolescents’ psychological disorders, on the background of limited investments and available psychological services, awake interest in schoolchildren’s psychological well-being. The goal of the study was to determine which sociodemographic and personality variables are significant predictors of the older schoolchildren’s different psychological well-being dimensions. The dimensions of Lithuanian older schoolchildren’s (N = 655, from 21 general and professional education schools) psychological well-being (autonomy (Cronbach’s α = 0.72), environmental mastery (α = 0.62), personal growth (α = 0.60), positive relations with others (α = 0.72), purpose in life (α = 0.67), and self-acceptance (α = 0.74)) were measured, and with the help of multiple linear regression the psychological well-being was found not to depend an family composition, living place (41.8% were from five biggest cities, 36.8% from region towns, 21.4% from villages), attendance of extracurricular activities. It wasn’t possible to draw an unambiguous conclusion concerning psychological well-being independence on gender (58% were girls), age and economic resources. Boys had higher scores than girls in environmental mastery, purpose in life and self-acceptance, 18-year-old schoolchildren had scored higher than younger ones in personal growth and purpose in life dimensions; the amount of money received for minor expenses had no relationship with the latter two dimensions of psychological well-being. The internal locus of control predicted a higher psychological well-being. A higher learning success significantly positively predicted the autonomy, personal growth and purpose in life. Personality variables predicted schoolchildren’s psychological well-being stronger than did sociodemographic ones. Extraversion predicted a higher psychological well-being in all six dimensions, and the consciousness factor positively impacted the environmental mastery and purpose in life scores. Emotional stability predicted a higher environmental mastery, positive relations with others and self-acceptance. Neuroticism was unrelated with autonomy and purpose in life. attention must be paid to the fact that the significant prognostic sociodemographic and personality variables analysed in the study accounted for only rather small amounts of psychological well-being dimension variance (from 16.5% in autonomy and personal growth to 28.6% in environmental mastery and positive relations with others).Keywords: schoolchildren, psychological well-being, personality traits, locus of control, sociodemographic variables.