283 article(s) in Politologija

The Sunset Of Social Democracy In East-Central Europe: Case Study Of Hungary

the article analyzes the reasons of the long-term decay of the hungarian socialist party (mszp) since 2010. the party ruled the country between 1994–1998 and 2002–2010 and was one of the strongest and most institutionalized political forces not only in hungary but in the whole east-central europe. however, during the parliamentary elections in 2010, it suffered a crushing defeat by their main political opponents – “fidesz,” led by v. orbán. the organizational development of these two parties is compared. collected evidence reveal the significance of centralized party rule and efforts to organize civil society in shaping the intra-competition of the main hungarian political parties Show More ... ... Show Less

  • East Central Europe
  • Case Study
  • Parliamentary Elections
45 Požiūriai Į Dirbtinio Intelekto Grėsmes Ir Galimybes - Ko Tikėtis

recenzijoje aptariamos dvi knygos: martino fordo „architects of intelligence: the truth about ai from the people building it“ ir johno brockmano „possible minds: twenty-five ways of looking at ai“. analizuojami pateikti požiūriai: dirbtinio intelekto grėsmės, galimybės ir tyrinėjamos temos Show More ... ... Show Less

  • The People
Images Of The Lithuanian Political Elite In The Eyes Of Citizens

the article aims to reconstruct the concept of the lithuanian political elite from the citizens’ perspective, focusing on how the concept is perceived, how the political elite is recognized in social life, and what attributes are associated with this particular concept. applied qualitative in-depth interview data gathering and inductive data analysis approaches demonstrate that the lithuanian political elite concept consists of two images: legalistic and charismatic. although these two images are completely divergent, they are intertwined and successfully coexistent in the minds of citizens. the citizens are tending to apply either a legalistic or charismatic image depending on the circumstances: the legalistic image is applied in recognizing and describing the political elite as an externally existing referent; meanwhile, the charismatic image is applied in building up the normative political elite portrait Show More ... ... Show Less

  • Political Elite
  • The Political
  • Data Analysis
  • Social Life
  • Data Gathering
Between Kantian Rationalism And Moral Mysticism: The Search For The Grounding Of Morality In The Philosophy Of A. Jokubaitis

although it is common to associate the thought of a. jokubaitis with political philosophy, this article argues that his texts also allow us to talk about a specific moral philosophy of a. jokubaitis. at the center of it we find an attempt to articulate and discuss the grounding ideas of morality. the article argues that the first two ideas – an idea of unconditional character of morality and an idea of ontological grounding – are related to kant’s influence on a. jokubaitis philosophy. these two ideas allow us to explain morality as an autonomous part of reality, which is different from the empirical one but nonetheless real. this part of reality is grounded in the first-person perspective of a moral subject and can be characterized by implicit normativity and unconditionality. the first-person perspective structures a radically different relation to our reality, which allows us to be agents, not simply spectators. such an interpretation of kant allows to associate a. jokubaitis with his contemporary kantians, such as ch. korsgaard, b. herman, o. o’neill, and a. reath. however, the third idea, the one of a person, which becomes more visible in his book politinis idiotas, transcends the kantian conception of practical reason and encourages to perceive morality and its grounding in a much wider context. the concept of a person allows a. jokubaitis to distance himself from kantian rationalism and integrate social and mystical aspects of morality, which he has always found important Show More ... ... Show Less

  • First Person Perspective
  • Moral Subject
  • Implicit Normativity
Who Voted For Whom In The 2019 Lithuanian Presidential Elections

this article investigates voter behavior in the 2019 lithuanian presidential elections. even though they appear as first-order (citizens elect an executive that enjoys considerable powers), lithuanian academic literature has rather neglected this topic in the recent decades. in this article, i employ data from a post-electoral survey conducted after the most recent presidential elections and investigate what kinds of voters and motives were hiding beneath the results of the first and second round in the 2019 presidential elections. results show that the cleavages that are relevant in the seimas elections (ethnic and evaluations of soviet times) also influence the vote choice in the presidential elections. analysis shows that a ideological cleavage related to social liberalism may becoming important in lithuania. lastly, there are signs of retrospective voting, as the voters that evaluate the economy better were more inclined to vote for the presidential candidate of the governing coalition. however, the overall effect is not strong Show More ... ... Show Less

  • Presidential Elections
  • Vote Choice
  • Voter Behavior
  • Presidential Candidate
  • First Order
Political Relationship Among Monuments: Monuments As The Subject Of Political Debate

the aim to identify the types of political relationship among monuments can be defined as the main goal of the article. regarding the ongoing debate about the politicization of monuments in lithuania, the article seeks to find out what features and functions of monuments make them the subject of political controversy and political discussion. the analysis starts with theoretical assumptions distinguishing the types of relationship between monuments and politics that dominate the theoretical level. after the review of the theoretical level, the typology of the relationship between politics and monuments in lithuania is explained highlighting the exceptions of the lithuanian case by going through the typological analysis of the lithuanian academic discourse Show More ... ... Show Less

  • Theoretical Level
  • Political Relationship
  • The Subject
  • Political Discussion
  • Theoretical Assumptions
Morality And The Nature Of Politics

the aim of the paper is to reconstruct and analyze alvydas jokubaitis’s understanding of politics. it is argued that jokubaitis couples politics with morality in opposition to the liberal project of the autonomy of politics, which seeks to separate these two fields of human activity. according to jokubaitis, politics is a realm of realization of the spiritual side of human nature. that is the reason why, through morality, he also tries to align politics with other domains of human spirituality, such as religion and metaphysics. what is common to politics, morality, religion, and metaphysics is the sphere of normativity, i.e., that of purposes, principles, and imperatives. at the same time, jokubaitis attacks those schools of modern thought which interpret politics as corresponding solely to the physical, animal side of human nature. in this regard, positivism and scientism are singled out as the crudest attempts to misconstrue the nature of politics. the paper is based on a conviction that the acknowledgement of the importance of morality allows one to piece together jokubaitis’s various considerations about the nature and distinctiveness of politics into a coherent whole Show More ... ... Show Less

  • Human Nature
  • Human Activity
  • Modern Thought
  • Human Spirituality
Emphasized, Unspoken, Justified: The “Generational Effect“ In The Soviet Memory Of Grandparents, Parents, And Grandchildren

in order to understand why the soviet past is remembered differently, 25 narratives of nine lithuanian families (parents, grandparents, and grandchildren) were analyzed. the applied theoretical assumption about the “generational effect” on memory: an “interpretative framework” gained during adolescence or early adulthood has an impact on the way we think about the past. in order to trace generational “interpretative frameworks” and indicate memory generations (that do not per se represent cohorts), the study was inductively focused on how the relation to the soviet past is constructed. the narration of life stories and re-narration of grandparents’ life stories (for those with no or very limited soviet experience) enable us to methodologically approach the “generational effect” in different soviet narratives. a participation in family conversations about the recent past and the subsequent interpretative analysis demonstrate three key motives – emphasis, silencing, and justification – that are used by different generations in terms with the soviet past. preliminary four memory generations are indicated based on the way grandparents, parents, and grandchildren construct their relation to such aspects as participation in ideological organizations, “illegal practices,” personal or organized resistance, transformations after the restoration of independence in 1990, and a higher status in the hierarchy of the soviet system Show More ... ... Show Less

  • Life Stories
  • The Way
  • Interpretative Analysis
  • Per Se
  • Interpretative Framework
Telegram As A Means Of Political Communication And Its Use By Russia’S Ruling Elite

this article examines the use of telegram as a means of political communication by the ruling political elite in russia (both external, i.e., communication with the society and other political forces, and internal, i.e., between different, often rival, groups within the elite itself). while telegram is illegal at the official level, and attempts have been made to block it in russia since april 2018, unofficially the russian authorities continue to actively use telegram channels for political communication and influencing public opinion as well as for monitoring the mood of the public. what is the reason for this ambivalent attitude toward telegram? what makes it so attractive for the russian establishment? how are the authorities using telegram for their own purposes? answering these questions is the main goal of this study Show More ... ... Show Less

  • Political Communication
  • Public Opinion
  • Political Elite
  • Ruling Elite
  • Ambivalent Attitude
Natural Law And Civilizational Progress: Assumptions Of A Political Theory In Simonas Daukantas’S Historiography

this article aims to identify and reconstruct a few main elements of political theory upon which the works of simonas daukantas, the founding father of the national lithuanian written history, are based. daukantas’s major works on lithuanian history were researched while identifying and closely analyzing the passages where daukantas specifically speaks about natural law and civilizational progress. daukantas’s history works were considerably influenced by authors of neostoic natural law theory, such as hugo grotius, samuel pufendorf, and antoine-yves goguet. this influence shows in the adopted conceptions of natural needs, natural sociability, and a characterization of the emergence of private property rights in lithuania with the help of conjectural history methods. daukantas traces natural law elements in the oldest customs of the people and therefore gives most attention to reconstructing and describing the mores of the ancient lithuanians. in describing historical evolution, he applied in his works the concepts of bright and dark periods as well as the distinctions of other separate stages of civilizational progress as discussed in enlightenment historiography and conjectural history in particular Show More ... ... Show Less

  • Political Theory
  • Conjectural History
  • Property Rights
  • Natural Law Theory
How The New Technologies Shapes The Understanding Of The Political Act: The Case Of Digital Vigilantism

this paper is part of a bigger project where i try to evaluate and merge different philosophical and sociological approaches in order to understand and show how new technologies could change political life. this article aims to propose conceptual instruments suitable for that endeavor through the analysis of a small example of postmodern life – digital vigilantism – and based on ideas of daniel trottier, zygmunt bauman, and michel foucault. the swarm is a metaphor used by zygmunt bauman to show how the understanding of communities is changed in liquid modernity. swarms are based on untied, uncontrolled, short-term relationships between consumers/users that are formed with the express purpose of achieving some goals. swarms could be massive in numbers and have a lot of power for a quite short period. one such example could be digital vigilantism, which is an act of punishing certain citizens – those believed to be deserving of punishment by internet users. one particular form of digital vigilantism is disclosing someone’s personal information (addresses, phone numbers, emails, facebook accounts, etc.) for everybody to see in order to spread shaming acts. the acts of dv sometimes gain enough power to change the political agenda. the problem is that the interest of people to solve certain issues is often extremely short; meanwhile, a sustainable political act/change requires an active and stable effort for a much longer period. the main intrigue lies in whether the political act itself can change from being influenced by the swarm effect Show More ... ... Show Less

  • The Political
  • Political Act
  • New Technologies
  • Zygmunt Bauman
  • Short Period
Political Attitudes Of Arab Citizens In North Africa

theories of social capital, government performance, islamic values, and globalization are among the most important tools that can be used to help explain individuals’ political attitudes. the present research attempts to address the effects of the abovementioned factors on the political attitude of arab citizens using the arab barometer wave iv data. the results showed that only 23.2% of citizens disagreed with a democratic political system, while 70.3% and 60.1% expressed their opposition to authoritarian and shari’ah-based systems. results of the final model of research indicated that memberships in social associations, on the one hand, increased the tendency of individuals to support authoritarian and law-based political systems and, on the other hand, did not have any significant effect on the tendency toward supporting a democratic political system. it was concluded that improving economic performance not only affected the promotion of the shari’ah-based political system, but that political performance also reduced the inclinations toward shari’ah and authoritarianism. furthermore, political performance increased the tendency of individuals to favor a democratic system. in addition, although individuals’ support for a shari’ah-based political system had increased, islamic values did not act as a barrier that would keep individuals away from favoring a democratic political system. among the variables of globalization, the expansion of communication reduced people’s tendencies toward shari’ah and authoritative political systems, along with a positive effect on strengthening support for democratic systems. ultimately, westernization only affected the shrinking support of some shari’ah-based political systems Show More ... ... Show Less

  • Political Systems
  • Democratic Political System
  • Political Attitudes
  • Islamic Values
Small States And The Struggle For Power In The Arctic Region: A Case Study Of Denmark

this paper examines the specifics of foreign policy strategies used by denmark as a small state in the arctic region. based upon a number of theoretical approaches in terms of analyzing small state foreign policy, this study is primarily focused on how small states manage to pursue their goals in an international environment typically dominated by large powers Show More ... ... Show Less

  • Foreign Policy
  • Small States
  • The Arctic Region
Interorganizational Cooperation And Youth Policy: Case Of Utena

the implementation of youth policy is closely connected to interorganizational cooperation between the organizations that are active in the field of youth activities. the goal of this paper is to present the results of a study wherein the factors that possibly determine cooperation between youth organizations and the local government administration in the utena district municipality were studied. according to the studies on cooperation and organizational behavior, the factors that contribute to cooperation are the following: an uncertainty of the future, possessing mutual goals, the costs and benefits of cooperation maintenance, and the level of trust between organizations. in order to determine the exact combination of factors and how they contribute to cross-organizational cooperation, a crisp-set qualitative comparative analysis was conducted. the possible cooperation situations between the organizations that are active in the field of youth and the local government administration were the study cases. the semistructured interview method was employed in order to interview the representatives of local the government administration and organizations. the results of data analysis revealed that the most important factor for interorganizational cooperation in the field of youth policy is the level of trust between organizations in the utena district municipality Show More ... ... Show Less

  • Youth Policy
  • Government Administration
  • Interorganizational Cooperation
  • Local Government
  • The Future
The President’S Influence On The Formation Of Lithuanian Foreign Policy: A Shift Of The Power Center During Grybauskaitė’S Term

this article raises the question of what role does the presidential institution hold in the lithuanian foreign policy formation mechanism and how a particular actor (president) can change their powers in foreign policy without going beyond the functions formally defined in the constitution. the period of president grybauskaitė’s term and her efforts as an actor to define her role in shaping lithuanian foreign policy are analyzed. this is assessed in the context of the activities and behavior of former lithuanian presidents and in the context of relations with other institutions involved in foreign policy making – the ministry of foreign affairs (mfa) and the seimas in particular. this article analyzes the relationship between the actor (grybauskaitė) and the already established structure of domestic foreign policy formation and the ability of the actor to change this structure. the analysis suggests that it is precisely because of the choices made by grybauskaite during 2009–2019 that a relationship between the structures of foreign policy making in lithuania has changed considerably, and that the center of power of foreign policy formation has shifted to the presidency Show More ... ... Show Less

  • Foreign Policy
  • Policy Formation
  • Policy Making
  • Formation Mechanism
  • Power Center
The Opportunities And Limitations Of Using Artificial Neural Networks In Social Science Research

artificial neural networks (anns) are being increasingly used in various disciplines outside computer science, such as bibliometrics, linguistics, and medicine. however, their uptake in the social science community has been relatively slow, because these highly non-linear models are difficult to interpret and cannot be used for hypothesis testing. despite the existing limitations, this paper argues that the social science community can benefit from using anns in a number of ways, especially by outsourcing laborious data coding and pre-processing tasks to machines in the early stages of analysis. using anns would enable small teams of researchers to process larger quantities of data and undertake more ambitious projects. in fact, the complexity of the pre-processing tasks that anns are able to perform mean that researchers could obtain rich and complex data typically associated with qualitative research at a large scale, allowing to combine the best from both qualitative and quantitative approaches Show More ... ... Show Less

  • Artificial Neural Networks
  • Social Science Community
Russia’S Soft Power As A Limited Efficiency Tool In Lithuania

[full article, abstract in english; abstract in lithuanian] lithuania has been a target of russia’s soft power efforts for the past two decades. the aim of this article is to analyse russia’s soft power influence possibilities in lithuania. first, it analyzes how soft power is interpreted in russia compared to the western conception. then, russia’s soft power instruments and their core goals are reviewed, not all of which fall under the category of “soft power instruments” according to the western understanding. the article proceeds with demographic changes in lithuania and trends of consumption of russian culture and information in lithuania. the main argument is that russia is not aiming to apply soft power to the general lithuanian society but to particular groups within the population (russophone minorities and residents with sentiments for the soviet union). it can be assumed that demographic trends and russia’s aggressive actions will increasingly limit its soft power capabilities. however, the greatest setback to russia’s soft power in lithuania is arguably caused by its continuing reliance on hard power when it comes to countries of the post-soviet space Show More ... ... Show Less

  • Soft Power
  • Full Article
  • Post Soviet Space
  • Article Abstract
Thomas Mannas Kritinės Teorijos Požiūriu

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] straipsnis analizuoja t. manno literatūrinę kūrybą alternatyviai suprastos kritinės teorijos požiūriu. glaustai pristačius kritinės teorijos apmatus, akcentuojama k. marxo, aristotelio ir normatyvumo reikšmė socialinei ir politinei teorijai. teigiama, kad normatyvumą būtina konceptualizuoti ne kantiškai, bet aristoteliškai, pabrėžiant graikiškos aretē – etinio tobulumo – tradicijos reikšmę. iš čia aristotelio etinių svarstymų apie klestintį žmogaus ir politinės bendruomenės gyvenimą svarba. marxas yra reikšmingas, nes pateikia istoriškai informuotą socialinių ir ekonominių modernios visuomenės struktūrų kritiką. sykiu marxas duoda pradžią kritinei teorijai kaip pozityvizmui ir fenomenologijai alternatyviai socialinių ir humanitarinių mokslų paradigmai. jos pagrindinė prielaida yra tezė, jog socialinė ir politinė teorija turi brėžti socialinės emancipacijos gaires bei kritikuoti visuomenę ir socialines struktūras šių gairių požiūriu. thomas mannas yra įdomus ir reikšmingas taip suprastai kritinei teorijai, nes pateikia estetinę xx a. europos biurgeriškos visuomenės kritiką. kaip iliustruojantis pavyzdys pasitelkiama t. manno mirties ir erotikos dialektika biurgeriškame geležinio narvo pasaulyje, kurią aptinkame t. manno romanuose ir novelėse – pirmiausia budenbrokuose, mirtyje venecijoje ir užburtame kalne. dvi svarbiausios straipsnio tezės yra: pirma, kritinei teorijai aristoteliškai artikuliuotas normatyvumas yra būtinas, antra, net jei t. manno biurgeriškos visuomenės kritika ne visuomet sociologiškai ir etiškai tiksli, jo veikalai yra reikšmingas literatūrinis šaltinis šios tikrovės supratimui ir kritikai. sykiu straipsnyje artikuliuota kritinės teorijos samprata leidžia gi­liau pažvelgti į t. manno kūrybą, suprantant ją ne tik kaip xix a. ir xx a. biurgeriškos visuomenės ir kultūros refleksijos šaltinį, bet ir kaip šios tikrovės socialinių ir ideologinių prieštaravimų dalį Show More ... ... Show Less

Korupcijos Skandalai Kaip Sisteminių Pokyčių Variklis: „MG Baltic“ Atvejo Analizė

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] šiame straipsnyje siekiama nustatyti, kokią įtaką korupcijos skandalai turi sisteminiams partiniams ir įstatymų pokyčiams. tyrimas remiasi „mg baltic“ korupcijos skandalo atveju, kuris išsiskiria iš kitų savo sisteminiu prekyba poveikiu mastu bei įtaka politiniams procesams lietuvoje. tyrime taikomas trianguliacijos metodas, remiantis tiek oficialiais informacijos šaltiniais, tiek 15 anoniminių interviu, kurie padėjo įvertinti neformalių politikos ir verslo santykių pokyčius „mg baltic“ skandalo kontekste. pokyčiai analizuojami trimis lygmenimis – tai įstatymų pakeitimai, korupcijos prevencija partijų viduje ir pokyčiai neformaliose politinėse rutinose. atlikta analizė iš esmės patvirtina trijų tyrime tikrinamų kintamųjų – visuomenės pasipiktinimo, žiniasklaidos dėmesio ir politinės lyderystės – reikšmę antikorupcinių reformų įgyvendinimui Show More ... ... Show Less

Kultūrinio Planavimo Nesėkmės: Valstybės Šventė Kaip Politinių Nesutarimų Objektas

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] šiame straipsnyje, remiantis programos „vilnius – europos kultūros sostinė 2009“ ir lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio programos kritika, analizuojamas pastarąjį dešimtmetį viešojoje erdvėje reiškiamas nepasitenkinimas valstybės švenčių organizavimu. kvestionuojamos kultūrinio planavimo teorinės prielaidos ir parodoma, kokiais būdais reprezentacinės kultūros nuostatos ir oficialiosios planavimo darbotvarkės konfrontuoja su realiai egzistuojančia kultūros politika ir žiniasklaidoje artikuliuojama nepasitenkinimo ir kritikos darbotvarke. valstybinių jubiliejų ir panašios progos tarsi įpareigoja nacionalinę bendruomenę „tinkamai“ paminėti svarbias datas, tačiau šventei artėjant viešojoje erdvėje taip pat ryškėja reprezentacinės kultūros bei pilietinės kultūros sampratų priešprieša. kuria­mos programos, o visuomenės atstovų ir politikų lūpomis akcentuojama, jog tai turi būti „žmonių, ne valdžios“, renginys; deklaratyviai siekiama idėjinio vieningumo, prabylama apie būtinybę jubiliejiniam renginiui skirti atskirą biudžetą. po eilinių šalies ar miesto valdžios rinkimų, deja, peikiami bei keičiami pirmtakų sumanymai. akcentuojant kritinių tyrimų svarbą šiuo straipsniu rekomenduojama mokytis iš skirtingų patirčių, o kultūros politikos ir kultūros vadybos atstovams atsižvelgti į politinio gyvenimo ypatumus ir šalia sėkmės istorijų pamatyti ir akivaizdžiai nepavykusius kultūrinio planavimo atvejus Show More ... ... Show Less

Tautos Ir Nacionalinės Valstybės Ateitis Moderniosios ,,Babelio Bokšto“ Vizijos Perspektyvoje

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] straipsnyje svarstoma tautos ir nacionalinės valstybės būklė ir ateities perspektyvos šių dienų globalizacijos sąlygomis. teoriniu ir metodologiniu aspektu analizuojama ir kritiškai vertinama šiuolaikinėje politinėje teorijoje įsitvirtinusi idėja, kad tauta ir nacionalinė valstybė kaip jos politinės organi­zacijos forma yra pasmerktos išnykti. aptariant šios idėjos ištakas ir genezę moderniojoje politinėje filosofijoje atskleidžiama, kad tai yra teoriškai ne­pagrindžiama normatyvinė idėja, arba praktiškai neįgyvendinamas utopinis moralinis ir politinis idealas Show More ... ... Show Less

Romantizmas Ir Valstybininko Idėja

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] straipsnio tikslas – atskleisti romantizmo ir valstybininko idėjos santykių dvilypumą. vienu atžvilgiu romantizmas yra valstybininko idėją iš politinio mąstymo šalinantis veiksnys. tai atskleidžia carlo schmitto politische romantik koncepcija, kurios branduolį sudaro su politika nesuderinamo romantiško subjektyvizmo idėja. kitu atžvilgiu romantizmas yra pagrindinis tautinę valstybę suformavęs veiksnys. šią valstybę ginantis valstybininkas neįsivaizduojamas be romantiško tautos mito. vidurio ir rytų europos tautų istorija rodo schmitto požiūrio į romantizmą vienpusiškumą. šis autorius pernelyg akcentuoja pirmąjį romantizmo veiksnį, užmiršdamas apie antrąjį. vidurio ir rytų europos valstybių politinė istorija rodo, kad romantizmas ne tik šalina valstybę ir valstybininko sampratą, bet ir yra daugiausia prie politinio tautos mito kūrimo prisidėjęs veiksnys Show More ... ... Show Less

Rusijos Geoenergetika Ir Baltijos Šalių Atsakas: Integracijos Ir Bendradarbiavimo Iniciatyvų Reikšmė

[straipsnis, santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] praėjus 27-eriems nepriklausomybės metams ir 13-ai narystės europos sąjungoje metų, elektros energijos srityje baltijos šalys vis dar veikia iš maskvos valdomoje sinchroninėje ips/ups zonoje, o iki 2014 m. pabaigos buvo visiškai priklausomos ir nuo rusijoje priimamų sprendimų dėl gamtinių dujų tiekimo ir jų kainos. vis dėlto priklausymas tai pačiai elektros energetikos sistemai ir kaliningrado aprūpinimo per lietuvą veiksnys teisinio abipusiškumo ir pasitikėjimo tarp baltijos šalių ir rusijos nesukūrė. atvirkščiai, rusijos politika sąlygojo konkrečius neigiamus padarinius baltijos valstybėms: didesnes didmenines gamtinių dujų kainas, politinių, techninių bei kitų priežasčių sąlygotus energijos tiekimo sutrikimus, politinį šantažą ir pan. kita vertus, pastarojo meto lietuvos, latvijos ir estijos pažanga, siekiant energetinės nepriklausomybės, nuteikia optimistiškai – baltijos šalys, regis, atrado rusijos spaudimui pasipriešinti tinkamas priemones Show More ... ... Show Less

Revoliucinė Vaizduotė

[tekstas lietuvių kalba Show More ... ... Show Less

State Financing Of Political Parties As A Chance For Healing The Party System: Polish Experience And Ukrainian Realities

[full article, abstract in english] the process of state financing of the political parties in poland and ukraine has been analyzed in this article. the authors have studied and compared the theoretical foundations of the polish and ukrainian legislation in the sphere of state financing of the functioning of the political parties. by comparing the experience of state financing of political parties in poland and ukraine, the authors have distinguished a number of direct and indirect positive consequences in the party system of poland. it has been determined that in ukraine, in turn, considering the lack of legal and public sources for financing political parties, political and economic spheres are closely interdependent, which significantly impedes the qualitative consolidation of the party system in general. the authors have concluded that the positive effect of state financing of political parties is primarily reflected in an increase in the level of openness in how the political parties function, the transparency of the parties’ financial activities, the independence of the party system and the political transparency of civil society. Show More ... ... Show Less

  • Political Parties
  • State Financing
  • Party System
  • The Political
  • Theoretical Foundations
Politinės Reprezentacijos Problema Modernioje Demokratijoje

[straipsnis, santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] straipsnio tikslas yra konceptualiai apžvelgti ir išryškinti moderniai atstovaujamajai demokratijai būdingą vidinį prieštaravimą tarp lygybės idėja grįsto liaudies suverenumo principo ir hierarchiją įtvirtinančio politinės reprezentacijos mechanizmo. siekiant šio tikslo palyginama filosofo montesquieu politinių santvarkų teorijoje pristatoma demokratijos samprata ir trys šiuolaikinės jos interpretacijos. straipsnyje ginama retai dabartinių politikos filosofų akcentuojama mintis, kad politinės valdžios atstovaujamojoje demokratijoje legitimumo stoka yra ne socialinės, bet politinės kilmės problema. chroninis nepasitikėjimas demokratiškai išrinktais atstovais nėra tik visuomenės brandos ar pilietiškumo trūkumo požymis. tai – struktūrinės įtampos tarp modernaus liaudies valdžios principo ir jo pritaikymo iš monarchijos laikų paveldėtam parlamentiniam reprezentacijos mechanizmui padarinys. šio atstovaujamajame valdyme užkoduoto politinių idėjų prieštaravimo negali išspręsti socialinė inžinerija ar piliečių demokratizavimo strategijos. straipsnyje mėginama aktualizuoti apšvietos epochos filosofų mintį, kad demokratinei politinei reprezentacijai efektyviai veikti reikalinga nedemokratinė hierarchinė socialinio etoso idėja Show More ... ... Show Less

Stasio Lozoraičio Jaunesniojo Demokratinės Lietuvos Vizija

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] šiame straipsnyje analizuojami stasio lozoraičio jaunesniojo (1924– 1994), ypatingojo lietuvos reikalų patikėtinio, kandidato į prezidentus, pasi­sakymai ir kalbos, siekiant atskleisti diplomato demokratinės lietuvos viziją, demokratijos principų sampratą ir jų santykį su lietuvos nepriklausomybės siekiais. tyrimo objektas – teorinė s. lozoraičio jaunesniojo veiklos sritis, kuri atsiskleidžia viešuose pasisakymuose, interviu, sveikinimuose bei asme­niniuose užrašuose. nepaisant diplomato politinės minties eklektiškumo, pa­grindiniai demokratijos principai – nuomonių pliuralizmas, laisvė ir taika – sudaro organišką visumą ir tampa platesnės, nepriklausomos lietuvos vizijos sudedamąja dalimi, kartu tai yra autentiška, vertybinį turinį turinti politinė mintis. straipsnyje analizuojama medžiaga – archyviniai dokumentai, saugo­mi lietuvos centriniame valstybės archyve, bei publikuotų šaltinių rinkiniai Show More ... ... Show Less

Lietuvos Valstybė Kaip Ideologinis Projektas

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] straipsnio tikslas – kritiškai įvertinti ir patikslinti kai kurias prielaidas, susijusias su pirmosios lietuvos respublikos sukūrimu, dėmesį sutelkiant į klausimą, koks yra besikuriančios valstybės ideologinis pagrindas. ši tema bus plėtojama apimant tris dažnai susipinančias ideologines sistemas, kurios paprastai siejamos su valstybiškumo išlaikymu, – nacionalizmu, romantizmu ir konservatizmu. pirmiausia straipsnyje polemizuojama su viešajame ir aka­deminiame diskurse įsigalėjusiu teiginiu, kad vasario 16-osios lietuva yra neatskiriama nuo lietuvos kaip nacionalinio (šią sąvoką dažniausiai vartojant etnine prasme) projekto. straipsnio tezė yra tai, kad tautinės valstybės kūri­mo ir tautiškumo naratyvas, kuriame pabrėžiamas nacionalizmas kaip visa ką grindžiantis politinis principas, yra per daug vienmatis ir negali visapusiškai apibūdinti tuo metu besikuriančios lietuvos pasaulėžiūrinės visumos. antra, pripažįstant, kad kolektyvinė saviidentifikacija yra svarbus, bet tik vienas iš žingsnių kuriant valstybinę savivoką ir neimplikuoja noro kurti valstybę. tautokūros (angl. nation-building) politinio įprasminimo būdus ir valstybės kūrimo (angl. state-building) idėjos transformaciją bent iš dalies nuodugniau suprasti leidžia nacionalizmo projekto papildymas carlo schmitto politinio romantizmo idėja. trečioji straipsnio dalis pateikia konservatyvios valsty­bės (at)kūrimo ideologijos interpretaciją. vasario 16-osios lietuvos atsira­dimą interpretuojant kaip revoliucinį įvykį būtent dešiniajam, paprastai su tradicinių institucijų išlaikymu siejamam mąstymui, šis tradicijos palikimo uždavinys yra vienas sudėtingiausių, nes besikuriančios valstybės iš esmės yra antikonservatoriškos. plėtojant konservatizmo temą antrinama michae­lio freedeno konservatizmo ideologijos analizei, pripažįstant ją kaip kintantį fenomeną, kurio ašis yra ne tiek aiškiai apibrėžtos idėjos, kiek pats istorijos kaitos suvokimas ir nuolatinis mėginimas šią problemą suvaldyti Show More ... ... Show Less

  • Nation Building
  • State Building
Netobulas Totalumas: Kelios Pastabos Apie Erdvinius Kompozitus Ir Kino Propagandą

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] straipsnyje nagrinėjami pokario kino propagandos tekstai – trys filmai, 1947 m. sukurti lietuvai, latvijai ir estijai kaip šių šalių politinės žiūros ir prieinamų subjekto pozicijų „treniravimo“ įrankis. pagrindinis klausimas – kiek totalūs, rišlūs yra minėti filmai ir ką reiškia jų kuriamo tolydumo pertrūkiai naratyvinio kino ideologijos kontekste? atsispiriant nuo michelio foucault aptariamos diskurso amplitudės, straipsnyje analizuojami erdviniai kompozitai – montažo figūros, konstruojančios naratyvinį tolydumą ardančias erdves. paprastai jos laikomos kritinio santykio su dominuojančiu diskursu resursu, tačiau sovietinės ideologijos formavimosi laikotarpio (porevoliucinio rusijoje ir pokario baltijos šalyse) medžiaga rodo, kad kai kompozitines erdves gamina hegemonijos centras, jos arba brėžia šios utopinį matmenį, arba žymi negrėsmingą besisteigiančios hegemonijos neišbaigtumą Show More ... ... Show Less

Sovietizacija Ir Kinas: Lytis, Tapatybė, Ideologija Filme „Marytė“ (1947

[straipsnis ir sanrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] straipsnyje siekiama rekonstruoti pokario sovietizacijos procesus, remiantis pirmojo sovietų lietuvai skirto vaidybinio filmo „marytė“ (rež. vera strojeva, 1947) analize. tyrimu atskleidžiamos naujai okupuotos visuomenės indoktrinavimo formos ir jų poveikis stalinizmo metais. analizuojamas kino kūrinys buvo sudėtinė platesnės ideologinės programos dalis, todėl filmo analizė padeda geriau suvokti šios programos užmojus, lokalizacijos strategijas, visuomenės mobilizavimo metodus ir skverbimosi galimybes ne tik lietuviškajame kontekste, bet apskritai vadinamuosiuose „sovietiniuose vakaruose“ ar ssrs vakariniame „paribio“ regione. straipsnyje rekonstruojami filmo naratyvo, jo kūrimo, sklaidos ir vertinimų kontekstai. filmo teksto analizės lygmenyje bandoma atsakyti į klausimą, kokios įsišaknijusios kultūrinės metaforos ir pasakojimai buvo naudojami konstruojant naujas ideologemas. rekonstruojant filmo kūrimo, sklaidos ir vertinimų kontekstus, dėmesys kreiptas į ssrs kino gamybos procesus, į tai, kiek dėmesio filmui teikta lokaliame lygmenyje, kokių kino sklaidos sunkumų ir vertinimų šis filmas patyrė Show More ... ... Show Less

Politinė Įtaka Lietuvos Nacionalinio Radijo Ir Televizijos Vadybai Ir Finansavimui: Kaita Ir Pasekmės

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] straipsnyje analizuojama politikos subjektų vadybinės ir finansinės įtakos lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (lrt) raida ir politinės (ir ekonominės) aplinkybės, lėmusios struktūrinių sąlygų, būtinų visuomeninio transliuotojo efektyviai veiklai, kaitą lietuvoje nuo 1990 m. teigiama, kad per 27 valstybingumo metus lietuvoje tik iš dalies sukurtos struktūrinės sąlygos veiksmingai visuomeninio transliuotojo veiklai. pirmą nepriklausomybės dešimtmetį įtvirtintas parlamentinis (vyriausybinis) lrt modelis, kai transliuotojo valdymas tiesiogiai priklauso nuo politinės valdžios, jos darbo ciklų, o dauguma pajamų skiriama iš valstybės biudžeto, kiekvienais metais keičiant pajamų dydį ir nenustatant lėšų skirstymo kriterijų. 2000 m. įteisintas lrt tarybos sudarymo modelis padėjo rasti politinių įtakų balansą tarp seimo pozicijos, opozicijos ir prezidento, tačiau lrt vadyba nebuvo atsieta nuo konkrečios politinės konjunktūros ir galimų politinių koalicijų lrt taryboje. nuo 2015 m. įvestas lrt finansavimo iš biudžeto modelis, gaunamas pajamas fiksuotu procentu susiejant su mokamais į biudžetą mokesčiais, atribojo politikus nuo sprendimo kasmet nustatyti lrt finansavimo dydį, tačiau tai europos sąjungos kontekste negarantuoja lrt solidesnio finansavimo, nes pagal procentinę dalį nuo šalies bvp finansavimas 2016 m. buvo du kartus mažesnis negu es šalių vidurkis Show More ... ... Show Less

Lietuvos Valstybės Atkūrimo Idėja Dokumentuose

[tekstas lietuvių kalba] fundamentalaus dokumentų rinkinio apie lietuvos valstybės atkū­rimą 1914–1918 metais pasirodymas yra vienas iš nedaugelio po­zityvių valstybės šimtmečio paminėjimo ženklų. knygoje įamžintas lietuvos valstybės tėvų kūrėjų palikimas, liudijantis, kokiomis su­dėtingomis sąlygomis, kokiu pasiaukojamu darbu buvo brandinama, ginama ir įgyvendinama lietuvos valstybės idėja Show More ... ... Show Less

Laisvės Kapsulėje

[tekstas lietuvių kalba Show More ... ... Show Less

Kompiuteriniai Žaidimai Ir Istorinės Atminties Politika: Karo Atmintis JAV Ir Rusijos Žaidimuose

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] kompiuterinių žaidimų pramonė auga ir turi jau beveik 2 mlrd. žaidėjų visame pasaulyje. tai rodo, jog kompiuteriniai žaidimai, nepaisant jų pramoginio pobūdžio, yra tapę integralia šiuolaikinės popkultūros dalimi. vis tik dėl skeptiško šios medijos formos vertinimo politinių ir socialinių žaidimų studijų šiandien stokojama. straipsniu, pasitelkiant istorinės atminties problematiką, siekiama prisidėti prie tokių tyrimų formavimosi. pristatomos žaidimo kaip medijos galimybės ir trūkumai reprezentuojant istoriją, vėliau pereinama prie jav ir rusijos karo žaidimų masyvų palyginimo, išskiriant pagrindines tokių naratyvų formavimo kryptis: koncentraciją ties suasmenintais herojiškais pasakojimais ir technologinio dominavimo reprezentaciją. straipsnio pabaigoje, pasiremiant istorinės atminties prieiga, daroma išvada, kad kompiuteriniai žaidimai turėtų susilaukti daugiau socialinių mokslų ats­tovų dėmesio dėl ypatingos žaidimų galios formuoti pasaulėvaizdžius per virtualias patirtis bei dėl schematiškumo problemos žaidimuose, kuri pastaruosius padaro palankius politizuotoms istorinių naratyvų konstrukcijoms, telkiant dėmesį ties skirtingais simuliuojamos tikrovės aspektais Show More ... ... Show Less

Kvantinės Sąmonės Teorija Tarptautiniuose Santykiuose – Tarp Iliuzijos Ir Mokslo

[straipsnis, santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] straipsnyje nagrinėjamas naujos, bet jau pagreitį įgavusios mokslinės krypties – kvantinės sąmonės teorijos – pritaikomumas ir perspektyvos tarptautinių santykių disciplinoje. remiantis kvantinių idėjų socialiniams mokslams pritaikymą nagrinėjančios a. wendto knygos „quantum mind and social science: unifying physical and social ontology“ idėjomis, tyrinėjami kvantinės mechanikos principai ir jų perkėlimas į socialinius mokslus, iššūkiai pozityvistiniam mąstymui ir ieškoma kvantinės sąmonės teorijos vietos tarp kitų postpozityvistinių tarptautinių santykių teorijų. kvantinės mechanikos siūlomi principai – kvantinis susietumas, superpozicija, stebėtojo įtaka objektui, nuo laiko ir vietos atsietas priežastingumas ir neapibrėžtumas – pritaikomi nagrinėjant globalaus bendradarbiavimo, visuomenės ir saugumo klausimus, pateikiami galimi kvantinės sąmonės teorijos tyrimo objektai: gigamiestai, terorizmas ir kvantinė diplomatija Show More ... ... Show Less

  • Social Science
  • Social Ontology
Politinė Retorika Socialinėje Sąveikoje: I. Šimonytės „Facebooko“ Paskyros Analizė

[straipsnis, santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] straipsnyje analizuojama politinės retorikos reikšmė socialinėje sąveikoje su visuomene internete svarstant viešuosius reikalus. naujoji politinės komunikacijos platforma ,,facebook“ šiandien vertinama kaip žiniasklaidos priemonė, kurioje piliečiai gausiai informuojami apie politiką ir visuomenę. transformacijų laikotarpiu politinis lyderis tampa svarbiausiu tiesioginiu pranešėju savo elektoratui. jo kalba yra tarsi jo ,,prekė“, kurią jis pats pagamina ir parduoda ,,virtualiosios visuomenės rinkoje“. politiko kalba yra jo tapatybė. kadangi socialinių tinklų žiniasklaidoje nėra redakcijos, už transliuojamą asmeninę retoriką yra atsakingas pats politikas, pasakojantis ir kuriantis pasitikėjimą politika. straipsnyje pristatomas kokybinis tyrimas. analizuojama 2016–2020 m. kadencijos lietuvos respublikos seimo narės, buvusios finansų ministrės ingridos šimonytės retorika, konstruojant savęs pristatymą socialinio tinklo ,,draugams“ asmeninėje ,,facebooko“ paskyroje. tiriamu laikotarpiu nustatyta, kad i. šimonytės retorika, svarstant viešuosius reikalus, apima šias temas: a) valdančiosios daugumos personalijų kritika; b) kolegų seimo narių kritika; c) mokesčių, valstybės iždo klausimai; d) vilniaus miesto problemos. seimo narės problemų įrėminimas pateikia gausų retorinių argumentų arsenalą – nuo autentiškų sentencijų iki šiurkščios nenorminės leksikos. i. šimonytės kaip kalbėtojos verbalinis ethos yra ironiškas, privataus pobūdžio informacija, kuria dalijamasi, taip pat persmelkta autoironijos Show More ... ... Show Less


socialiai orientuotas vietnamo budizmas – tai religinis fenomenas, ku­ris gali būti analizuojamas politiniu požiūriu kaip aktyvi opozicinė reakcija į kolonializmo apraiškas ir iššūkius. šio straipsnio tikslas yra atskleisti socia­liai orientuoto budizmo kilmę ir metodus, kuriais jis sutelkė pietų vietnamo visuomenę kontroversiškai vertinamo ngo dinh diemo prezidentavimo me­tais. chaotiškos pokolonijinės būsenos kontekste atsispindėjęs siekis išlikti kaip religijai ir susigrąžinti savo autoritetą žymėjo budizmo gebėjimą sutelkti netgi fragmentuotas kvazipilietinės visuomenės grupes, nepatenkintas esama situacija. straipsnyje, daugiausia remiantis pokolonijinio diskurso teoretikų teiginiais, plėtojama mintis, kad pietų vietnamo modernizacijos istorija yra glaudžiai susijusi su socialiai orientuoto budizmo raiška, lėmusia vieningą ir efektyvų budistinių bendruomenių ir pasauliečių pasipriešinimą. pokolo­nijinio diskurso teoretikų prieiga pasirenkama kaip pliuralistinė intelektinė srovė, gebanti paaiškinti įvairius šiuolaikinius antagonistinius diskursus, tad pirmoje straipsnio dalyje pristatomas socializuotas budizmas ir jo raiška po­kolonijinėje perspektyvoje. antroje straipsnio dalyje nagrinėjami propagan­diniai, instituciniai ir edukaciniai metodai, kuriais budistinės bendruomenės ir pasauliečiai priešinosi kolonijinio tipo diemo režimui. straipsnis atsklei­ džia, kad pasipriešinimas diemo režimui palaipsniui virto kova su kolonijine priespauda, kurią savotiškai skleidė jungtinės amerikos valstijos, remdamos provakarietišką pietų vietnamo lyderį Show More ... ... Show Less


šiame straipsnyje nagrinėjamas padalyto balsavimo (angl. split-ticket voting) reiškinys lietuvos seimo rinkimuose. lietuvoje įtvirtinta mišri paraleli nacionalinio parlamento rinkimų sistema yra gana palanki institucinė struktūra padalyto balsavimo raiškai, kai daugiamandatėje apygardoje tas pats rinkėjas balsuoja už vienos partijos sąrašą, o vienmandatėje – už kitos partijos iškeltą kandidatą. padalyto balsavimo raiškai ir pobūdžiui fiksuoti pa­sitelkiami 2012 ir 2016 m. apklausų po rinkimų duomenys bei 1996–2016 m. seimo rinkimų rezultatai, agreguoti apygardų lygiu. agreguotiems duome­nims analizuoti pritaikytas søreno r. thomseno (1987) pasiūlytas aplinkinės inferencijos (angl. ecological inference) įvertinys, kuris leidžia suskaičiuo­ti r × c tipo lentelių vidinių langelių reikšmes turint informaciją tik apie sumines kraštines reikšmes (angl. marginal distributions). gauti rezultatai rodo, kad padalyto balsavimo mastas lietuvoje yra santykinai didelis, tačiau jį struktūruoja 2004 m. išryškėjusi gana stabili partijų konkurencinė erdvė Show More ... ... Show Less

  • Ecological Inference
  • Marginal Distributions

straipsnyje nagrinėjamas amerikos lietuvių visuomenės ir mokslo vei­kėjo vytauto kavolio požiūris į liberalizmo ir emocijų santykį. teigiama, kad, kavolio įsitikinimu, grynajame liberalizme emocijų reikšmė žmogaus gyvenime yra ignoruojama. šis emocijų nuvertinimas aiškinamas raciona­listine grynojo liberalizmo prigimtimi. teikiant pirmenybę protui, emocijos jame atmetamos kaip nereikšmingos. šį ribotumą, pasak kavolio, grynasis liberalizmas gali įveikti tik pasitelkęs romantinę pasaulėžiūrą, kurioje emoci­joms tenka išskirtinė vieta. būtent romantizmo įtaka mąstytojas aiškina ir per visą liberalizmo istoriją nusidriekusią tradiciją pripažinti emocijų vaidmenį žmogaus gyvenime. įrodinėjama, kad emocijų reikšmės supratimas kavo­liui kyla ne iš pažinties su pamatiniais romantizmo tekstais, bet ateina iš jo mokslinių tyrimų konteksto – gilinantis į froidizmo ir neofroidizmo atstovų darbus. teigiama, kad tuose darbuose eksploatuojama pasąmonės idėja suda­ro kavoliui sąlygas tvirtinti, kad vis dėlto grynajam liberalizmui nepavyksta visiškai atsiriboti nuo emocijų. jos esą išlieka ne sąmoningame, bet pasąmo­niniame jo lygmenyje. esą grynasis liberalizmas įkūnijąs prieš autoritetus maištaujančios asmenybės tipą. straipsnyje taip pat analizuojama, kaip savo bendrąjį požiūrį į liberalizmo ir emocijų santykį kavolis konkretina kurda­mas savąją liberalios pasaulėžiūros versiją – integralųjį liberalizmą – ir gi­lindamasis į jo emocines ištakas Show More ... ... Show Less


our study is directed toward the examination of attitudinal grounds of political decision-making among young (≤ 24 years old) lithuanian voters in the national parliamentary elections. the focus is on their attitudes regarding politically specific evaluative dimensions (competence, honesty and leadership). to estimate the prognostic values of explicit/implicit attitudes toward different lithuanian political parties, we asked participants to fill out a questionnaire and to perform three sets of st-iats respectively. due to the low voting diversity among participants, an elaborate data analysis could only be conducted regarding two lithuanian parties: the liberal movement (lrls) and homeland union – lithuanian christian democrats (ts-lkd). the results of our study suggest that explicit attitudes are more important than implicit attitudes in predicting voting behavior. we found that positive explicit and positive implicit attitudes toward the lrls competence and leadership, respectively, predicted the decision to vote for this party (reference group: non-voters). on the same note, our findings suggest that positive explicit and implicit attitudes toward the ts-lkd honesty predicted the decision to vote for this party (reference group: non-voters). positive implicit attitudes toward the party’s competence also predicted this decision. finally, we found that political sophistication was an important factor by only considering explicit attitudes toward ts-lkd. namely, the increase of explicit attitudes’ prognostic power on the decision to vote for ts-lkd was associated with the decrease of voters’ political sophistication (reference group: non-voters Show More ... ... Show Less

  • Implicit Attitudes
  • Explicit Attitudes
  • Reference Group
  • Political Parties
  • Parliamentary Elections