652 article(s) in Psichologija

Colour Preference For Two-Colour Combinations

what determines which colour combinations will be attractive to a person and which will not? is colour attractiveness only a subjective human experience, or can we predict it based on physical colour parameters? one of the pioneers of the attraction of colour theories was michel eugène chevreul (1786–1889). he distinguished two types of colour harmony – analog colour and contrast – and tried to describe what harmonics are based on physical colour parameters. this was later done by other scientists. later, semantic evaluation of colours was introduced and factor analysis attempted to identify emotions caused by colours or combinations of colours. the aim of this research is to test whether there is a consistent pattern of judgments of colour combinations under controlled conditions and, if so, to what extent they are influenced by the objective physical characteristics of those combinations. subjects. the study involved 40 students (20 men, 20 women). all subjects had normal colour vision and were not related to fine art. research tools. the study used 8 colours: 4 opponent (green, red, yellow and blue) and 4 additional (orange, lettuce, blue and purple). the 28 colour combinations (made up of two different colours) were composed of those 8 colours and printed onto cardboard card where each colour had area of 80 mm x 80 mm. questionnaire of 40 adjectives consisting of 20 pairs of antonyms were used for semantic colour assessment. procedure. the investigation was conducted in a dark room. initially, all 28 cards with colour combinations were placed randomly on a desk lit by a 40 cm high fluorescent lamp (4000k correlated colour temperature). the subject was asked to select one of the cards with the most preferable colour combination, to write its code on the questionnaire and to mark all the epithets in the questionnaire which suits this colour combination. the same procedure was applied to the all other cards. one experiment lasted 35–50 minutes. results and conclusions. independent component analysis distinguished 4 dimensions describing colours: pleasure, energy, purple color and strength. logistic regression analysis was run on colour factor loadings to discriminate colour combinations into two groups: liked and disliked colour combinations. it shows that that colour combination could be predicted as being liked or disliked with 85% probability. adding physical colour parameters to the regression increases prognostic probability to 92 %. also a relationship between subjective factors and physical characteristics of colour combinations was found. pleasure correlates with hue contrast and strength with saturation contrast. it can be argued that the reliability of colour combinations is determined by both subjective and physical factors Show More ... ... Show Less

  • Colour Parameters
  • Physical Characteristics
  • Purple Color
  • The Subject
  • Dark Room
Boundary Extension Effect Remembering Different Content Pictures

the goal of this study was to investigate in which cases boundary extension occurs when repainting visual images with different content from your memory. the method that was used in this study is based on a meta-analysis conducted by hubbard et al. (2010). the method consists of 12 stimuli (dimensions 10x15 cm), which show a photographic image or sketch of a painting. presented stimuli contain images with different content – finished object, object with its corners removed, emotionally neutral, positive and negative object, moving object; 120 respondents participated in the study, their age ranged from 14 to 45 years old (average age – 25,6). the first hypothesis, stating that boundary extension is more frequent with images of objects with removed corners than those of finished objects repainted from memory, was confirmed. the second hypothesis, stating that boundary extension is more frequent with images of emotionally neutral objects than those of emotionally positive or intense objects repainted from memory, was confirmed. the third hypothesis, stating that boundary extension while repainting images that contain containing moving objects, form memory, unfolds from the expected direction of object movement – the left side, was not confirmed. it was found that boundary extension unfolded at the top of a painting (bird) and at the bottom of a painting (vehicle). the fourth hypothesis was partly confirmed – that boundary extension while repainting images from memory with different content stimuli is more likely to happen among teenagers (years 14–19). the central tendency is more likely among younger adults (20–30), and boundary restriction – among older adults (31–45). the fifth hypothesis was confirmed. as expected, boundary extension when repainting images of different content from memory more often occurrs with women than men. the sixth hypothesis, stating that boundary extensions are more often when repainting images from memory that were painted and are not photographical images, was not confirmed Show More ... ... Show Less

  • Boundary Extension
  • Different Content
  • Visual Images
  • Younger Adults
  • Extension Effect
Factors Associated With Depression In Middle-Aged And Elderly People In Romania

the objectives of this study were the determination of the prevalence of self-reported depressive symptoms by the geriatric depression scale and the influences of variable income, physical activity, socialization and sexual activity. a total of 601 patients aged 55–93 years with a mean age of 67.32 years and a median age of 67 years participated in this study between 2016 and 2017. non-cooperative people and individuals with strong auditory or visual sensory deficits, severe cognitive deficits, or disorders accompanied by psychotic elements with serious somatic pathology were excluded from the interviews. employing the spss genlin procedure, an ordinal logistic model was used. over ½ of the respondents are within the categories of moderate and severe depression, almost half of the respondents feel that their family incomes are not enough or make it hard to meet their needs, approximately 10% think they are sedentary, over ½ participate in no sexual activity, and over ¼ do not frequently respond with pleasure to partner-initiated sexual relationships. those who were in the higher depression category perceived their income to be extremely low (p = .001), perceived themselves as sedentary (p < .001), infrequently met with friends or neighbours in their leisure time (p = .002), and had lower sexual interest (p < .001). middle-aged adults and older adults should learn about the health benefits of physical activity, socialization and sexual activity. social policies must take into account this low-income segment. poverty itself can be a contributor to depressive states, and additionally, due to their low incomes, elderly people are at risk of benefiting less from pharmacotherapy and psychotherapy Show More ... ... Show Less

  • Sexual Activity
  • Physical Activity
  • Elderly People
  • Middle Aged
  • Sensory Deficits
Beyond The Moral Domain: The Normative Sense Among The Chinese

in this paper we report a study on how different types of normatively relevant transgressions are evaluated by chinese participants. we hypothesized that, given the continuing influences of confucian worldview on contemporary chinese societies, the chinese will not make a distinction between moral (daode) and conventional norms of cultured behavior (wenming). our results indicate that chinese participants expressed a strong normative conviction not only towards harmful and unfair actions, usually subsumed under the moral domain in western literature, but also towards violations of what would be widely accepted as conventional (or cultural) norms. similarly, chinese participants expressed a strong normative conviction towards violations of the traditional chinese value of family reverence (xiao), thus further supporting our general thesis. moreover, results indicate that, overall, explicit consi­derations of wenming (unculturedness) emerged as the best predictor of a normative conviction response among the chinese. though considerations of harm and fairness also emerged as significant predictors of normative conviction response. the results are discussed in the light of recent debates about the moral/conventional distinction and the scope of morality Show More ... ... Show Less

  • Moral Domain
  • Cultural Norms
  • Western Literature
  • General Thesis
  • Different Types
Psychometric Properties Of The Revised Organizational Citizenship Behaviour Questionnaire

organizational citizenship behaviour is defined as “individual behaviour that is discretionary and not directly or explicitly recognized by the formal reward system and in the aggregate promotes the efficient and effective functioning of the organization” (organ, podsakoff, & mackenzie, 2006). nowadays it is one of the most widely studied phenomena in the field of organizational science (podsakoff, podsakoff, mackenzie, maynes, & spoelma, 2014). employee citizenship behaviour generates additional value for the organization by creating a positive social environment, improving the use of resources, coordinating activities within and between working groups, enhancingthe organization’s ability to attract and retain the best employees, maintaining organizational stability and adaptabilityto environmental changes. meanwhile, citizenship behaviour is not widely studied in lithuania and one ofthe reasons may be a lack of reliable and valid instruments that would correspond to the country’s cultural context.the first version of the lithuanian twenty-nine items organizational citizenship behaviour (ocb) questionnaireincluded dimensions of altruism, courtesy, civic virtue, conscientiousness, and was developed in 2013 (bagdžiūnienė,lazauskaitė-zabielskė ir urbanavičiūtė, 2013). later, in 2014–2016, two studies were carried out with the aim torevise and confirm the structure of the ocb questionnaire and to re-evaluate its psychometric properties.in the first study, a total of 1985 employees from one lithuanian public sector organization were surveyed online. ninety-two percent of the respondents were female, the average age of respondents was 45.13 (sd = 10.3) years, with an average of 12.34 (sd = 7.74) years of working experience in the organization. thirteen percent of the respondents were first-level managers. confirmatory factor analysis (cfa) confirmed the five factor structure of the questionnaire; however, nine items with the lowest loadings were removed. the shortened version of the ocb questionnaire consists of five dimensions with four items in each scale. cronbach’s alphas confirmed the reliability of each scale, the discriminant validity was confirmed by positive correlations between ocb dimensions and inrole behaviour, affective organizational commitment, job satisfaction and negative correlations with the intention to quit. in the second study, 647 employees from different organizations were surveyed online. seventy-four percent of them were female, the average age of respondents was 30.64 (sd = 10.08) years, with an average of 4.45 (sd = 6.19) years of working experience in the organization. sixteen percent of the respondents were first-level managers. thirty-two percent of the respondents were from public and sixty-eight percent from private sector organizations. the five-factor structure was additionally approved by applying cfa in this sample, the invariance of the structure regarding gender, age, and status was also confirmed. conclusion: the revised ocb questionnaire is a reliable and valid twenty-items multidimensional instrument and is congruent with the classical concept of ocb. it includes five dimensions of employee citizenship behaviour, namely altruism, courtesy, civic virtue, conscientiousness, and initiative. limitations and practical applications are discussed Show More ... ... Show Less

  • Organizational Citizenship
  • Factor Structure
  • Civic Virtue
  • Five Dimensions
  • Employee Citizenship
Bilingual Access Of Single And Paired Words In The Context Of Episodic Memory

in a series of four experiments, the cued-recall task was used to explore bilingual word representation in episodic memory. when target words were encoded singly, their recall to same-language and to crossed-language extralist cues was found not to be different. these results appear to support a language independent view of bilingual word representation in which words of different languages are mutually accessible. when target words were encoded in a cue-target relational fashion, recall of target words was much higher to original-language than to translated-language intralist cues, thus supporting a language dependent view. in this case information seems to be bound by the language in which it was originally encountered. this difference in results of cross-language cuing of singly and relationally encoded words was assumed to result from shifts in meaning brought about by contrasting word experiences. more broadly, the findings were interpreted within the context of don dulany’s (1997) mentalistic theory of evocative versus deliberative processing of words Show More ... ... Show Less

  • Target Words
  • Episodic Memory
  • Word Representation
  • Recall Task
  • Cued Recall
Nuteistųjų Adaptaciją Pataisos Įstaigose Prognozuojantys Veiksniai

adaptacija pataisos įstaigoje – tai įkalinto asmens psichologinis ir elgesinis atsakas į pataisos įstaigos aplinką ir įkalinimo situaciją (fedock, 2017). sėkmingai adaptavęsi nuteistieji geba patenkinti savo pagrindinius poreikius, nekonfliktuoja nei su pataisos įstaigos administracija, nei su kitais nuteistaisiais, nepatiria stiprių neigiamų emocijų ir t.t. manoma, kad nesėkminga adaptacija pataisos įstaigoje siejasi su mažesne motyvacija keisti savo nusikalstamą elgesį ir recidyvu (loper, 2002; zamble & porporino, 1988). nors nuteistųjų adaptacija pataisos įstaigose ir ją prognozuojančiais veiksniais užsienio mokslininkai domisi jau kelis dešimtmečius, lietuvoje tokių tyrimų ypač trūksta. šio tyrimo tikslas – nustatyti laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų adaptaciją lietuvos pataisos įstaigose prognozuojančius veiksnius. tyrime dalyvavo nuteistieji vyrai (n = 331) iš 5 lietuvos pataisos įstaigų, jų amžius svyravo nuo nuo 18 iki 68 metų (m = 35,17, sd = 10,75). adaptacijai įvertinti buvo naudojama kalėjimo problemų skalė (zamble & porporino, 1988), beck depresijos klausimyno antroji leidimo versija (beck, steer, & brown, 1996) ir beck nerimo klausimynas (beck, epstein, brown,  & steer, 1988). adaptacijos veiksniai buvo įvertinti demografinių duomenų anketa bei kriminalinių nuostatų modifikuota skale (simourd, 1997). nustatyta, jog adaptaciją geriausiai prognozuoja kriminalinės nuostatos ir bendravimas su draugais arba partnere. tirti veiksniai paaiškino iki 16 % adaptaciją vertinančių kintamųjų sklaidos Show More ... ... Show Less

Children’S (Non-)Participation In Cyberbullying And Emotional, Behavioural Problems

technological changes are making the internet more accessible and interactive. the opportunities offered by the internet, internet use (time, frequency, accessibility, social networks, activities, etc.), and threats are changing as well. cyberbullying is identified as one of the main threats on the internet that has the most serious consequences. research has found that cyberbullying is the most frustrating internet threat for children (haddon & livingstone, 2012). considering that children do not live without the internet, and that the opportunities and threats of the internet change all the time, the impact on emotional and behavioural problems of children has not been fully explored. this study is part of the lithuanian science council funded project “children’s and adolescents’ internet use in lithuania: possibilities and risks tendencies in eu context” (no. s-mip-17-1/lss-250000-1087). it aims to compare emotional and behavioural problems of children who have been victims of different forms of bullying and/or bullied themselves. during the data collection in 2018, 1012 children aged 9 to 17 years were interviewed; 161 (15.9%) children reported being bullied over the last year (61.5% of them in cyber space), and 65 (6.4%) children bullied others over the last year (52.3% of them in cyber space). the results show that cyberbullying is more often related to traditional and other forms of bullying than it takes place separately. however, there is an overlap in bullying environments: children who have experienced traditional bullying, bully others in a traditional way; and children who have experienced cyberbullying, bully others in the cyber space. the results confirm that the experience of bullying is related to poor psychological functioning, but the most emotional and behavioural problems are experienced by those kids who participated in or experienced traditional bullying. according to the results of this study, the harm caused by a traditional bullying is greater than cyberbullying Show More ... ... Show Less

  • The Internet
  • Emotional And Behavioural Problems
  • Traditional Bullying
  • Cyber Space
Effects Of A Perpetrator’S Physical Attractiveness, Socioeconomic Status And Gender On Behaviour Perception Of The Participants Of Sexual Harassment Situations

sexual harassment is still a widespread problem in today’s modern society. therefore, it is important to identify extralegal factors that shape society’s attitudes towards sexual harassment cases and why, sometimes, the victim of sexual harassment is being blamed for the situation. most of the previous studies do not explore the causal relationship between the characteristics of the accused and the attitudes towards the cases. moreover, the results of many existing studies are contradictory. therefore, the aim of this study is to determine the impact of sex, physical attractiveness and socioeconomic status (ses) of the perpetrator on the attitudes towards sexual harassment situations. a hundred seventy-nine respondents participated in the study. during the research, a fictional news report and situation assessment scale were used. it was found that only a perpetrator’s physical attractiveness and socioeconomic status had a statistically significant impact on the appraisal of the perpetrator and victim’s behavior in the situation. the physical attractiveness of the perpetrator resulted in a statistically significant positive appraisal of his behavior and a more negative appraisal of the victim’s behavior. ses only had a statistically significant impact on the appraisal of perpetrator’s behavior: when the perpetrator was of high ses, his behavior in a sexual harassment situation was perceived more negatively than that of low ses. results of this research not only emphasize the importance of extralegal factors on the attitudes toward the sexual harassment victims and perpetrators among younger adults, but also indicates possible societal changes – diminished gender and opposite ses effects on the attitudes toward the aforementioned situations Show More ... ... Show Less

  • Sexual Harassment
  • Physical Attractiveness
  • Socioeconomic Status
  • Extralegal Factors
  • Younger Adults
History And Methodology Of Research Of The Subnational Topic In Political Science

subnational topic has come a long way from its inception fifty years ago to formation of an independent research direction. this period consists of three phases. in the first phase (early 1970’s – mid 90’s) scholars start discussing a topic that was still unexplored at the time and examine it as a fragmentary part of whole studies. the second phase (mid 1990’s – first half of 2010’s) sees changes in methodology: studies become more complex, focused solely on subnational phenomena and are carried out using a special tool – the subnational comparative method. a methodological dichotomy is outlined as a model for the analysis of subnational regimes and their types, as well. finally, the third (current) phase (mid 2010’s – present) is where the key changes take place: formation of independent research direction, overcoming theoretical constructs (whole-national bias and federal monism) and increase of complexity and depth of political studies. these features are entrenched in the form of methodological synthesis as a modern model for the analysis of subnational regimes and their types. the article focuses on the coverage of the classical and the modern foundations of the subnational comparative method. the author notes that modern methodology juxtaposes with ontology in the context of subnational discourse. however, in the process of studying such issues there is an urgent need to clarify, update and supplement some methodological foundations of the method Show More ... ... Show Less

  • Comparative Method
  • Research Direction
  • Independent Research
  • Political Science
  • Political Studies
Clinical Neuropsychology: Status In Western Countries And Potential In Lithuania

we present an overview of the development of clinical neuropsychology, the current status of the specialty of clinical neuropsychology in western countries, and the possibilities of developing this specialty in lithuania. the main duties of a clinical neuropsychologist are to perform neuropsychological assessments and clinical interventions. clinical neuropsychologists working within health care are professionals who offer services to patients across the lifespan with cognitive and behavioral/emotional symptoms related to neurological, developmental, and psychiatric disorders. specialists of clinical neuropsychology are needed in neurology and psychiatry clinics, in centers of mental health and rehabilitation, and institutions of psychological assessment and education of children. the specialization models of clinical neuropsychology in europe and north america are similar in their content and requirements for courses and practice. nevertheless, specialist education in most of european countries is related to clinical training and not an academic degree, as it is in the usa and canada. the duration of specialist education in clinical neuropsychology in europe varies, but this education can only be started after acquiring a master’s degree in most of the european countries. the regulation of the specialty of clinical neuropsychology in europe also varies. in some countries, this specialty is fully legally regulated, and in some countries not regulated at all. for specialization in clinical neuropsychology, the license of a psychologist, enabling an individual to work in the health care system of the country, is required in most western countries. taking into consideration the scandinavian experience, it can be expected that the planning of specialization studies in lithuania would be easier if the licensing of psychologists would be regulated. today, traditional specializations of psychology in lithuania may be obtained through master’s degree studies, i.e., a specialized master’s diploma compensates a license and any need of further specialization. this lithuanian tradition is not in accord with the europsy politics of obtaining a diploma: a master’s diploma is acquired within 6 years of studies, and, after these studies, specialization is continued for a few more years (participation in specialized courses, performance of supervised practice). the model of specialization in clinical neuropsychology in lithuania should be developed in accordance with international standards of neuropsychology, which are in constant development. in western countries, the knowledge and skills of clinical and health psychology are considered to be an important part of the specialist education in clinical neuropsychology. therefore, two years of master’s studies in clinical neuropsychology would not be sufficient when preparing competent clinical neuropsychologists, unless it is combined with a supervised neuropsychological practice of a defined duration. a doctoral degree is required for neuropsychological practice in the usa, but it is usually not required in europe. in lithuania, such a tradition for other specializations of psychology does not exist either, which suggests that a doctoral degree should not be necessary for the specialty of clinical neuropsychology as well. nevertheless, like in western countries, supervised clinical neuropsychological practice should be a necessary part of the specialists’ education in clinical neuropsychology Show More ... ... Show Less

  • Clinical Neuropsychology
  • Western Countries
  • Health Care
  • Doctoral Degree
  • European Countries
Job Requirements, Resources And Proactive Behavior At Work: The Role Of Work Engagement And Stress

proactive employees are an important part of social capital in modern organizations that operate in a competitive and ever-changing business environment. proactive behavior (pb) is defined as self-directed and future-oriented actions that are aimed to change the situation, work environment, or oneself (bindl & parker, 2010). proactive workers initiate individual and organizational changes, and they not only respond to work requirements or adapt to environmental conditions (fritz & sonnentag, 2009). therefore, it is important to analyze the work and personal characteristics that may be significant in order to enhance the employees’ pb. the paper presents an empirical study that integrates the theoretical approaches of proactive behavior (parker & collins, 2010) and job demands – resources (schaufeli & bakker, 2004). it is aimed, first, to examine the links between job demands (pace and amount of work, emotional and mental workload), resources (autonomy and feedback), and work engagement and stress with employee strategic proactive behaviors as well as work and person-environment fit proactive behaviors. second, to determine the role that work engagement and stress have in the relationships between job characteristics and pb types. a total of 386 employees from various lithuanian organizations were surveyed online. sixty one percent of the respondents were female; the average age of the respondents was 34.8 (sd = 11.32) years, with an average of 7.3 (sd = 8.22) years of working experience in their organizations. twenty one percent of the respondents were first-level managers. most of the respondents (93.6%) had acquired higher education. structural equation modeling analyses revealed that strategic pb, through engagement as a mediator, was predicted by autonomy, mental workload, and feedback; proactive work behavior was predicted by emotional workload, while mental workload, autonomy, and feedback were related to proactive work behavior through work engagement as a mediator; proactive person-environment fit behavior was predicted only by feedback via work engagement as a mediator. the study has shown that employee pb can be reinforced not only with job resources (autonomy and feedback) but job demands as well (the mental and emotional workload) via the mediative effect of work engagement. work stress was not related with pb. the practical applications of research findings are discussed Show More ... ... Show Less

  • Work Engagement
  • Mental Workload
  • Job Demands
  • Proactive Behavior
  • Work Behavior
The Impact Of A Hypothetical Leader’S Dark Triad Traits In The Assessment Of Transformational Leadership

for quite a long period of time, transformational leadership was related only to positive antecedents and outcomes (van knippenberg & sitkin, 2013). however, nowadays researchers are more invited to study the “dark side” of transformational leadership (eisenbeiß & boerner, 2013; vreja, balan, & bosca, 2016). the model of dark triad traits (paulhus & williams, 2002) could be an interesting topic in this contemporary discussion. therefore, a quasi experiment was conducted with the aim to analyze the impact of a hypothetical leader’s dark triad traits in assessing transformational leadership. a total of 157 respondents (31 male and 126 females) participated in the quasi experiment. the average age of respondents was 24.87 (sd = 5.4) years, with the average of 4.5 (sd = 5.03) years of working experience. most of the respondents (62.4%) had higher education. respondents were asked to fill in the questionnaire about their dark triad traits (sd3, jones & paulhus, 2014), to read one of four scenarios (2 x 2 experiment design: male or female leader; a high or low expression of a leader’s dark triad traits) and to evaluate the transformational leadership of a hypothetical leader in the scenario (gtl scale, carless, wearing, & mann, 2000). the analysis revealed that the index of transformational leadership was higher when hypothetical leaders with a low expression of dark triad traits were assessed in comparison with hypothetical leaders who possessed a high expression of dark triad traits. so, the main hypothesis was confirmed. however, an additional analysis of the factors that could be also important in predicting the assessment of transformational leadership did not support the significant role of the assessor’s or the assessee’s gender or the assessing individual’s dark triad traits. nevertheless, contextual factors in the assessment of transformational leadership deserve further attention from researchers and practitioners. in general, the impact of a hypothetical leader’s dark triad traits in the assessment of transformational leadership is significant: the higher expression of dark triad traits, the less transformational leadership. with reference to scientific literature (hoch, bommer, dulebohn, & wu, 2018; brymer & gray, 2006; jung, chow, & wu, 2003), transformational leadership is set as a criteria of effective leadership. therefore, if practitioners wish to have an effective leader whom subordinates are ready to follow in their organizations, they should pay attention to how these subordinates evaluate their leaders’ dark triad traits. however, these results need confirmation in a field survey Show More ... ... Show Less

  • Transformational Leadership
  • Dark Triad
  • The Impact
  • Low Expression
  • Quasi Experiment
The Relationships Between Employee Occupational Self-Efficacy, Structural Empowerment, And Work Engagement

nowadays the competitive advantage of any organization mainly relies not only on technologies or material resources but also on competitive, energetic, engaged employees, who are willing to share their knowledge, skills, and experience. organizations must not only recruit talents but also inspire them and create the conditions in which they reveal themselves and have the prospect for professional growth. according to bandura (1982), the personal belief of how well one can execute courses of action required to deal with prospective situations may become crucial for work success. the present study integrates bandura’s (1982; 1989) social cognitive, kanter’s (1977; 1979) structural empowerment, and schaufeli and bakker’s(2004) work engagement theories and is aimed (1) to analyze the relationships between employee occupational self-efficacy, structural empowerment, and work engagement and (2) to determine the role of occupational self-efficacy in the relationships between the elements of structural empowerment and work engagement. a total of 1636 specialist level employees from one lithuanian public sector organization were surveyed online. ninety four percent of the respondents were female, six percent were male. the average age of the respondents was 45.71 (sd = 10.34) years, with the average of 8.29 (sd = 7.23) years of working experience. all respondents had higher education. occupational self-efficacy was measured using the schyns & von collani (2002) occseef scale (short version), structural empowerment elements (access to opportunity, information, support, and resources, informal power and formal power) were measured using the conditions of work effectiveness questionnaire – ii (cweq – ii) (laschinger, finegan, shamian, & wilk, 2001), and the utrecht work engagement scale (uwes-9) (schaufeli, bakker, & salanova, 2006) was used to measure work engagement. structural equation modelling (sem) was applied to determine the mediating role of occupational self-efficacy in the relationships between elements of structural empowerment and work engagement. the analysis revealed that all dimensions of structural empowerment positively predicted occupational self-efficacy, and that occupational self-efficacy positively predicted work engagement. formal power directly positively predicted work engagement, occupational self-efficacy fully mediated the relationship between informal power and work engagement and partially mediated the relationships between certain predictors (access to opportinity, information, and resources) and work engagement. despite some limitations (e.g., this being a cross-sectional study, and that specialist level employees were surveyed from one organization), the results of the study highlighted, first, that employee occupational self-efficacy and work engagement might be strengthened by empowering organizational structures, and, second, that occupational self-efficacy is an important personal characteristic explaining the relationships between empowering organizational structures and employee work engagement. perspectives for future research and practical implications are discussed Show More ... ... Show Less

  • Work Engagement
  • Self Efficacy
  • Structural Empowerment
  • Organizational Structures
Associations Between Psychosocial Work Environment Factors With Work Engagement And Burnout In Nursing

the psychosocial work environment (i.e., job demands and resources) is a significant determinant of nurses’ health and motivation; yet, despite the close associations between specific work environment factors, various frameworks suggest different aspects as the most important among the rest. having in mind the assumption that a more abstract level of analysis might be equally relevant for understanding the work environment and predicting significant outcomes, the aim of this study was to discern the latent factors of nursing work environment and to evaluate their significance in predicting nurses’ work engagement and exhaustion. two hundred eleven nurses participated in a two-wave time-lagged survey (δt = 8 months). in this survey, 1 expanded nursing stress scale and several subscales of the work design questionnaire were used to measure main job demands and resources in nursing. at that time, 2 participants were asked to fill out an utrecht work engagement scale and copenhagen burnout inventory. exploratory factor analysis (efa) and hierarchical regression analysis were used for analyzing the data. the efa results revealed that two factors can be discerned, each related to main job demands and resources accordingly. based on these results, the aggregated indexes of job demands and resources were calculated. a linear regression analysis showed that these indexes predicted nurses’ work engagement and exhaustion no worse than specific factors, despite the loss of variance due to aggregation. practical implications of such conclusions are also discussed in the article Show More ... ... Show Less

  • Work Engagement
  • Job Demands And Resources
  • Work Environment Factors
Implicitinis Ir Eksplicitinis Požiūris Į Naudojimąsi „Facebooku

[straipsnis lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba] straipsnyje pristatomi tyrimo, kuriuo siekta išsiaiškinti implicitinį ir eksplicitinį požiūrį į naudojimąsi „facebooku“, rezultatai. apklausta 210 vienos gimnazijos mokinių. jų amžius buvo nuo 17 iki 19 metų, 41,4 % – vaikinai, 58,6 % – merginos. implicitiniam požiūriui matuoti buvo pasitelktas vieno atributo implicitinių asociacijų testas (sa-iat), o eksplicitiniam – 21 teiginio klausimynas apie požiūrį į naudojimąsi„facebooku“ (kokoç & çiçek, 2011). buvo atskleista, kad jaunuolių, besinaudojančių „facebooku“, požiūris į jo naudojimą teigiamesnis nei tų, kurie neturi susikūrę savo paskyros šiame tinkle. be to, eksplicitinis požiūris yra susijęs su prisijungimų dažniu ir laiku, praleistu prie šio socialinio tinklo, ir padeda prognozuoti „facebooko“ paskyros turėjimą. implicitinio požiūrio sąsajų su elgesiu bei skirtumų tarp turinčių paskyrą ir jos neturinčių jaunuolių rasti nepavyko. taip pat šis požiūris nėra prognozuojantis veiksnys, tačiau, nagrinėjant reakcijos greičio skirtumus, pastebėta, kad turintys paskyrą jaunuoliai greičiau susieja „facebooką“ su malonumu Show More ... ... Show Less

Karininkų Suvoktos Simuliacinės Karinės Operacijos Rizikos Skalės Kai Kurios Psichometrinės Charakteristikos

[straipsnis lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba] straipsnyje pristatoma karininkų suvoktos simuliacinės karinės operacijos rizikos (toliau – ksr) skalė. ši metodika parengta taikant empirinę skalių kūrimo strategiją. karininkų suvokta rizika straipsnyje apima jaunesniųjų karininkų įsitikinimus dėl žūties ir turto sunaikinimo rizikos, vykdant simuliacines karines užduotis. tokia skalė gali padėti išaiškinti suvoktos rizikos struktūrą karyboje ir atskleisti karininkų karinių operacijų metu daromų klaidų šaltinius. nustatę karininkų dažniausiai daromų sprendimo priėmimo klaidų ir suvoktos rizikos sąsajas, galėtume nuodugniai ištirti klaidas, susijusias su suvokta simuliacinių karinių operacijų rizika, ir prisidėti prie šių klaidų mažinimo, kuriant specifines karinių mokymų programas. mūsų tyrimo tikslas – sukurti karininkų suvoktos simuliacinės karinės operacijos rizikos skalę ir ištirti kai kurias jos psichometrines charakteristikas jaunesniųjų karininkų imtyje. tyrime dalyvavo lietuvos kariuomenės jaunesnieji karininkai, tarnaujantys įvairiose lietuvos apskrityse. tyrimas buvo sudarytas iš trijų etapų. pirmame tyrimo etape (dalyvavo 26 karininkai), remiantis stebėjimo ir pusiau struktūruoto interviu rezultatais, taip pat teorinėmis prielaidomis, anksčiau atliktais empiriniais tyrimais karo, sveikatos ir organizacinės psichologijos srityse, sudaryta 22 rizikingų situacijų skalė (ksr skalė). be to, šiame etape, remiantis ekspertiniu situacijų vertinimu, tikrintas sudarytos skalės turinio validumas. antrame tyrimo etape (dalyvavo 94 karininkai), remiantis klasterine duomenų analize ir ekspertiniu vertinimu, buvo tikrinamas sudarytos ksr skalės konstrukto validumas. trečiame tyrimo etape, kuriame dalyvavo 129 asmenys, taip pat tikrintas konstrukto validumas surinkus kitą dalyvių imtį. remiantis trijų etapų tyrimo rezultatais, parengta ksr skalė. gauti rezultatai leidžia išskirti tris karininkų suvoktos simuliacinės karinės operacijos rizikos skalės poskales: civilių žūties rizikos, karių ir vadų žūties rizikos bei išteklių ir turto praradimo rizikos. nustatytos ksr skalės psichometrinės charakteristikos leidžia teigti, kad ši skalė yra tinkama naudoti tolesniuose tyrimuose, vertinant karininkų suvoktą simuliacinę karinių operacijų riziką. ši skalė apima pagrindinius suvoktos rizikos vertinimo rodiklius karybos procese. sudarytos skalės poskalės pasižymi geru vidiniu suderinamumu (cronbacho alfa koeficientai: pirmos subskalės – 0,802; antros subskalės – 0,753; trečios subskalės – 0,883). taip pat patvirtintas ksr skalės turinio validumas ir gauti daliniai konstrukto validumo įrodymai Show More ... ... Show Less

Galvos Smegenų Traumą Patyrusių Asmenų Pažintinių Gebėjimų Sąsajos Su Gyvenimo Kokybe

[straipsnis lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba]galvos smegenų trauma ne tik sutrikdo žmogaus fizinę sveikatą, bet ir turi neigiamą įtaką pažintiniams gebėjimams. esama įrodymų, kad tokios traumos padariniai neigiamai siejasi ir su asmens gyvenimo kokybe, tačiau tyrimų duomenys neretai yra nevienareikšmiai ir prieštaringi. šio tyrimo tikslas buvo išanalizuoti patyrusių galvos smegenų traumą ir jos nepatyrusių asmenų pažintinių gebėjimų ryšį su gyvenimo kokybe. tyrime dalyvavo 46 respublikinėje vilniaus universitetinėje ligoninėje ir lietuvos sveikatos mokslų universiteto kauno klinikose besigydantys asmenys, kuriems buvo diagnozuota lengvo sunkumo galvos smegenų trauma (pagal glasgow komos skalę 13–15 balų). kontrolinę tyrimo imtį sudarė 60 sveikų asmenų. tyrimo dalyvių amžius – nuo 20 iki 81 metų (m = 44,60, sd = 15,49). iš tyrimo dalyvių 51 buvo vyras (48,1 %) ir 55 moterys (51,9 %).tyrimo metu buvo naudoti atminties (hvlt-r), sekos sudarymo (angl. trail-making-test) testai, skirti tirti dėmesį, jo perkėlimo greitį ir vykdomąsias funkcijas, bei sutrumpintas gyvenimo kokybės klausimynas (whoqol bref). tyrimo metu buvo nustatyta, kad abiejų imčių pažintiniai gebėjimai nėra susiję su subjektyviai vertinama gyvenimo kokybe, tačiau galvos smegenų traumą patyrę asmenys prasčiau vertina savo fizinę sveikatą, palyginti su kontroline grupe. nagrinėjant tyrimo dalyvių pažintinių gebėjimų skirtumus, nustatyta, kad galvos smegenų traumą patyrę asmenys pasižymi prastesniais pažintiniais gebėjimais nei sveiki. taip pat nustatytas amžiaus ir išsilavinimo ryšys su rezultatais Show More ... ... Show Less

  • Trail Making Test
Autism, Interventions And Parent Training

[full article, abstract in english; only abstract in lithuanian] worldwide, the prevalence rates of autism are increasing. this review looks at the additional stressors that parenting a child with autism can bring, including psychological distress and mental health difficulties. with the difficulties associated with the autism diagnosis and additional demands on the parents, research has shown that parent training, which helps teach parents new skills, may be advantageous. this review also looks at the most commonly used interventions that parents might avail of in order to acquire new skills, and it examines whether they are based in science, pseudoscience or anti-science. utilizing best practice from evidence-based research, parents can be successfully trained to teach new skills across a variety of different domains. the advantages and disadvantages of one-on-one training sessions versus group training events, as well as the different components that contribute to each, are discussed. a number of training packages are discussed, including behavioral skills training, video modelling and manualized training packages. we conclude that there is substantial evidence showing that packages with behavioral underpinnings are more effective for children with autism. autism awareness and education is simply not enough – educate the parents using evidence-based practice to help effectively educate the children Show More ... ... Show Less

  • Parent Training
  • Evidence Based
  • Mental Health
  • Advantages And Disadvantages
  • Article Abstract
Muzikos Konceptualizavimas Erdvės Ir Judėjimo Metaforomis

[straipsnis lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba]  siekiant geriau suprasti ryšius, siejančius muzikos garsų savybes su erdvės ir judėjimo metaforomis, kurios yra įprastai pasitelkiamos kalbant apie muziką, atlikti du tyrimai. pirmo tyrimo metu aiškintasi, kaip muzikai priskiriamos sinestetinio pobūdžio konceptualiosios metaforos, antro tyrimo metu – kaip priskiriamos sąvokos, išvedamos iš įprasto klausos suvokimo. rezultatai rodo, kad sąvokų priskyrimas muzikos fragmentams pasižymi tam tikru sistemiškumu, tačiau jis nėra tiek specifiškas, kad vienai garso savybei būtų taikoma tik viena sąvoka, o vienai sąvokai – tik viena garso savybė. taip pat nebuvo aptikta esminių skirtumų tarp to, kaip sąvokas muzikai priskiria muzikinį išsilavinimą turintys ir jo neturintys tyrimo dalyviai Show More ... ... Show Less

PRETENDENTŲ BENDRŲJŲ GEBĖJIMŲ ĮVERTINIMO SĄSAJOS SU KARJERA LIETUVOS VALSTYBĖS TARNYBOJE

lietuvos valstybės tarnyba išgyvena reformų etapą. 2013 m. pakeista atrankos į valstybės tarnybą sistema buvo didelis žingsnis modernizuojant žmogiškųjų išteklių valdymą. atsižvelgiant į kitų šalių gerąją praktiką, atrankos metu pradėti vertinti kognityvieji gebėjimai ir kompetencijos leido pasiekti trumpalaikius tikslus – didesnį atrankos skaidrumą, objektyvumą, trumpesnį atrankos komisijų darbo laiką, kompetentingesnių asmenų dalyvavimą tolesniuose atrankos etapuose. tačiau šio įvertinimo sąsajos su ilgalaikėmis pasekmėmis, tokiomis kaip karjera valstybės tarnyboje, iki šiol nebuvo tirtos.tyrime analizuoti 17 281 asmens, išlaikiusio bendrųjų gebėjimų testą valstybės tarnybos departamente, karjeros duomenys. rezultatai atskleidė, kad bendrųjų gebėjimų įvertinimas gali būti taikomas ne tik kaip priemonė, apribojanti pakankamų gebėjimų neturinčių asmenų patekimą į valstybės tarnybą, bet ir kaip atskaitos taškas, vertinant įdarbinimo, karjeros ir darbuotojų išlaikymo organizacijoje sprendimus. į valstybės tarnybą yra atrenkami ir karjerą daro aukštesniais balais bendrųjų gebėjimų testą išlaikę asmenys. kita vertus, asmenys, kurių bendrųjų gebėjimų testo rezultatai geresni, yra labiau linkę palikti valstybės tarnybą savo noru. todėl, siekiant, kad valstybės tarnyboje dirbtų savo srities profesionalai, daugiau dėmesio turi būti skirta kokybiškam žmogiškųjų išteklių valdymui Show More ... ... Show Less

SOCIALINĖS PARAMOS IR VADOVO PROAKTYVAUS ELGESIO REIKŠMĖ DARBUOTOJŲ PROAKTYVIAM ELGESIUI

organizacijoms, siekiančioms konkurencingumo dinamiško verslo sąlygomis, neabejotina darbuotojų proaktyvaus elgesio reikšmė. proaktyvaus elgesio prielaidų tyrimuose vis dažniau atkreipiamas dėmesys į socialinės aplinkos svarbą. šiame straipsnyje aprašomo tyrimo tikslas siejamas su iki šiol mažai tirtų potencialių proaktyvaus darbuotojų elgesio prielaidų analize: ieškoma sąsajų su vadovo, kolegų ir organizacijos parama bei vadovo proaktyviu elgesiu. tyrime dalyvavo 206 darbuotojai (79 vyrai ir 127 moterys, amžiaus vidurkis 30 metų). rezultatai: organizacijos, vadovo ir kolegų parama yra teigiamai susijusi su darbuotojų proaktyviu elgesiu, stipriausias prediktorius yra organizacijos parama. vadovo proaktyvus elgesys tiesiogiai nėra susijęs su proaktyviu darbuotojų elgesiu, tačiau padeda numatyti bendrą proaktyvaus elgesio rodiklį, užduoties atlikimo, asmens ir aplinkos dermės bei strateginį tipus, kai išreikšta vadovo, kolegų ir organizacijos parama: vadovo proaktyvaus elgesio ir darbuotojų strateginio elgesio ryšį sustiprina kolegų ir organizacijos parama, o vadovo proaktyvaus elgesio ir darbuotojo asmens ir aplinkos dermės elgesio ryšį – vadovo parama Show More ... ... Show Less

KAI NETEISINGA INFORMACIJA LEMIA POLITINIUS SPRENDIMUS DĖL AUTIZMO GYDYMO

elgesio analizė yra svarbi, kalbant apie autizmo spektro sutrikimo intervencijas. elgesio analize pagrįstos intervencijos turi didelį empirinį pagrindimą, tačiau apie daugelį kitų intervencijų rūšių to pasakyti negalima. tai lėmė didelius politinių sprendimų ir rekomendacijų skirtumus skirtingose pasaulio dalyse, ypač tarp europos ir šiaurės amerikos. straipsnyje analizuojamos kai kurios šių skirtumų priežastys Show More ... ... Show Less

MENTALIZACIJOS PAAUGLYSTĖJE RAIDA IR SUTRIKIMAI

paauglystė – tai laikotarpis, kai vyksta itin daug pokyčių, ypač svarbių socialiniam pažinimui. tai nulemia vis geresnį paauglių savęs įsisąmoninimą (harter, 2012). todėl šiuo laikotarpiu labai svarbus tampa besivystantis mentalizacijos gebėjimas, užtikrinantis savo ir kitų elgesio supratimą psichikos būsenų kontekste (fonagy, gergely, jurist, & target, 2005). nors neabejojama paauglystės laikotarpio svarba įtvirtinant mentalizacijos gebėjimą, vis dar stokojama nuoseklios mentalizacijos raidos paauglystėje analizės. šiame straipsnyje* siekiama užpildyti esamą spragą ir, remiantis psichodinamine, raidos psichologijos, raidos psichopatologijos bei neuromokslo teorine ir empirine medžiaga, analizuoti mentalizacijos gebėjimo raidą paauglystėje, pagrindinį dėmesį skiriant paauglystėje svarbiausioms poliariškoms mentalizacijos konstrukto dimensijoms – emocinei ir kognityviai bei savęs ir kito mentalizacijai, taip pat mentalizacijos sutrikimo sąsajai su psichopatologija Show More ... ... Show Less

MEISTRIŠKUMO DIRBTI STRATEGIJŲ VAIDMUO IŠSEKIMO IR DARBO IŠTEKLIŲ SĄSAJOMS: PEDAGOGŲ IMTIES TYRIMAS

straipsnyje pristatomas tyrimas, kurio tikslas – nustatyti darbo išteklių ir meistriškumo dirbti strategijų sąveiką prognozuojant išsekimą darbe. tyrime dalyvavo 341 pedagogas iš įvairių lietuvos mokyklų. tyrimas parodė, kad meistriškumo dirbti strategijų taikymas moderuoja darbo išteklių ir išsekimo darbe sąsajas. autonomijos, galimybės tobulėti ir kolegų paramos ištekliai yra susiję su mažesniu išsekimu tik tada, kai pedagogai siekia didinti struktūrinius išteklius, t. y. ugdyti ir panaudoti darbe savo gebėjimus. be to, nustatyta, kad autonomija ir kolegų parama taip pat susijusi su mažesniu išsekimu, kai darbuotojai siekia iššūkių savo darbe, t. y. apie atsiradusias naujoves sužino ir jas išbando, imasi papildomų užduočių ir naujų projektų, patys pasisiūlo prisidėti prie naujų veiklų Show More ... ... Show Less

SOCIALINIO TINKLO DYDIS, ASMENYBĖ IR GEROVĖ PRIEŠ PENSIJĄ IR PENSIJOJE

psichologiniai išeinančių ir išėjusių į pensiją asmenų gerovės tyrimai tampa vis dažnesni. nors gerovė yra svarbi visais asmens raidos etapais, išeinantieji ir išėjusieji į pensiją susiduria su išskirtinėmis problemomis. išėjimas į pensiją yra lūžis asmens gyvenime, tačiau jo poveikis asmens gerovei gali būti susijęs su įvairiais veiksniais. šiuo tyrimu siekta išsiaiškinti socialinio tinklo dydžio, asmenybės ir gerovės sąsajas prieš išeinant į pensiją ir pensijoje. tyrimo imtį sudarė 788 dalyviai. jie buvo priešpensinio (n = 368, vidutinis amžius m = 55,56, sd = 3,68) ir pensinio (n = 420, vidutinis amžius m = 72,25, sd = 7,42) amžiaus. tyrimo imtis savo struktūra atitinka 50 metų ir vyresnių lietuvos gyventojų populiacijos struktūrą. visi tyrimo dalyviai atsakė į demografinius klausimus ir užpildė socialinio tinklo dydžio klausimyną, neo-ffi klausimyną ir lietuviškąją psichologinės gerovės skalę (lpgs-s). nustatyta, kad amžius ir neurotiškumas neigiamai siejasi su gerove, o išsilavinimas, darbas pensiniu ar priešpensiniu laikotarpiu, ekstraversija, atvirumas patyrimui, sutarumas, sąmoningumas ir socialinio tinklo dydis šiame tyrime su gerove siejosi teigiamai. asmenybės bruožai paaiškino didžiausią dalį gerovės sklaidos, palyginti su demografiniais kintamaisiais ir socialinio tinklo dydžiu. ryšys tarp gerovės ir socialinio tinklo dydžio buvo nereikšmingas, kai jis tirtas tik dirbančiųjų imtyje. vis dėlto maža, tačiau reikšminga sąsaja siejo socialinio tinklo dydį su gerove nedirbančiųjų imtyje. apibendrinant – šis tyrimas leidžia geriau suprasti socialinio tinklo dydžio ir darbinio statuso sąsajas su gerove prieš išeinant į pensiją ir išėjus į ją, net atsižvelgiant į asmenybės bruožų svarbą Show More ... ... Show Less

GIMIMO EILIŠKUMAS BEI IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ ELGESIO IR EMOCIJŲ SUNKUMAI

vaikų gimimo seka šeimoje, arba gimimo eiliškumas, iki šiol yra veiksnys, kurio tiesioginis ar netiesioginis poveikis asmenybės raidai ir pasiekimams gyvenime nėra gerai žinomas. šiame tyrime aiškinomės, ar ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir emocijų sunkumai, kuriuos nurodo jų motinos ir auklėtojos, siejasi su vaikų gimimo eiliškumu. išanalizavę 338-ių lietuvos keturmečių duomenis, aptikome, kad vyriausi vaikai, jų motinų vertinimu, turi daugiau emocijų ir elgesio sunkumų nei jauniausi vaikai. auklėtojų vertinimu, keturmečiai elgesio ir emocijų sunkumais, atsižvelgiant į gimimo seką, nesiskyrė. panašu, kad, gimus jaunesniam broliui ar seseriai, maži vaikai tiktai santykiuose su tėvais arba namų aplinkoje reaguoja didesniu nepasitenkinimu, priešiškumu ar kitais mažiau priimtinais elgesio bei emocijų raiškos būdais Show More ... ... Show Less

STUDENTŲ AKADEMINĖS MOTYVACIJOS SKALĖS (SAMS-21) STRUKTŪRA

straipsnyje pristatoma studentų akademinės motyvacijos skalė (sams-21), rengta remiantis svarbiausiomis hierarchinio savideterminacijos teorijos modelio prielaidomis ir siekiant išlaikyti jos siūlomą motyvacijos tipų struktūrą. tyrimo tikslas – sukurti trumpą akademinės motyvacijos vertinimo skalę ir ištirti jos struktūrą bei psichometrines charakteristikas studentų imtyje. tyrimas vyko dviem etapais, iš viso jame dalyvavo 621 dviejų universitetų įvairias studijų programas studijuojantis studentas. akademinė motyvacija tirta sams-21 skale, siekiant įvertinti konvergentinį ir divergentinį skalės validumą, naudota bendrosios motyvacijos skalė (gms-28; guay, mageau, & vallerand, 2003; urbanaviciute, kairys, juodkune, & liniauskaite, 2013), taip pat studentų klausta apie jų semestro pažymių vidurkį ir pasitenkinimą studijų programa. gauti rezultatai leidžia išskirti septynis motyvacijos tipus, minimus hierarchiniame motyvacijos modelyje. atlikta analizė rodo, kad skalė patikima, taip pat surinkta jos validumo įrodymų Show More ... ... Show Less

NAUDINGA, VADINASI – TEISINGA? ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ VALDYMO SPRENDIMŲ SUVOKIAMO TEISINGUMO PRIELAIDŲ EMPIRINĖ ANALIZĖ

kelis dešimtmečius trunkantys teisingumo organizacijoje tyrimai nuosekliai rodo, kad darbuotojai sutinka su tais organizacijos ir vadovų sprendimais ir yra labiau jais patenkinti, kuriuos vertina kaip teisingus (colquitt, le pine, piccolo, zapata, & rich, 2012). teigiama, kad suvoktas sprendimo, jam priimti taikomų procedūrų ir tarpasmeninio elgesio priimant sprendimus teisingumas priklauso nuo jų atitikties tam tikroms teisingumo taisyklėms (cropanzano, rupp, mohler, & schminke, 2001). tačiau net jei vadovai laikosi teisingumo taisyklių, darbuotojai ne visada jų sprendimus vertina kaip teisingus (cropanzano & ambrose, 2015). maža to, kai kurie tyrimai (brockner & wiesenfeld, 2005) rodo, kad darbuotojai jiems palankius sprendimus vertina kaip teisingesnius, o pirmenybę teikia toms teisingumo taisyklėms, remiantis kuriomis priimami jiems palankūs sprendimai (gilliland & paddock, 2005). visgi nei toks selektyvus teisingumo taisyklių taikymas praktikoje, nei nagrinėjimas tyrimuose nėra pagrįstas nuoseklia teisingumo taisyklių ir sprendimo palankumo analize. nėra tyrimų, kurie leistų atsakyti į tiek moksliniu, tiek taikomuoju požiūriais aktualų klausimą, kokiais principais turėtų būti grįsti atskiri žmogiškųjų išteklių vertinimo sprendimai, kad darbuotojai juos vertintų kaip teisingus, ir kaip tai priklauso nuo sprendimo palankumo darbuotojui. todėl buvo atliktas tyrimas, kuriuo siekiama nustatyti sprendimo palankumo ir teisingumo taisyklių vaidmenį formuojant darbuotojų suvokiamą veiklos vertinimo, darbo užmokesčio ir papildomo atlygio bei galimybės tobulėti sprendimų teisingumą.tyrimu apklausus 440 įvairių organizacijų darbuotojų nustatyta, kad jei yra priimamas darbuotojui palankus veiklos vertinimo, darbo užmokesčio, papildomo atlygio ir galimybės tobulėti sprendimas, tiek pats sprendimo rezultatas, tiek jam priimti taikytos procedūros ir tarpasmeninis sprendimą priimančio asmens elgesys darbuotojo yra vertinami kaip teisingesni. be to, nuo sprendimo palankumo darbuotojui priklauso ir teisingumo taisyklių vaidmuo formuojant skirstymo, procedūros ir sąveikos teisingumą visuose žmogiškųjų išteklių valdymo sprendimuose Show More ... ... Show Less

FENOMENOLOGINIS EGZISTENCINĖS SUPERVIZIJOS TYRIMAS

straipsnyje pristatomas fenomenologinis tyrimas, kurio tikslas yra aprašyti superviziją iš egzistencinės-fenomenologinės perspektyvos, išskiriant jos būdingus bruožus. tyrimas remiasi dvylikos tyrimo dalyvių patirčių aprašymais iš supervizuojamo terapeuto ir iš supervizoriaus pozicijų. rezultatai apibendrinti dviem apibrėžimais. tyrimas atskleidė keturis fenomeno matmenis, trys iš jų sutampa iš abiejų tyrimo dalyvių pozicijų: tyrimo dalyviai kaip svarbias egzistencinės-fenomenologinės supervizijos charakteristikas išskiria supervizijos proceso ypatumus, supervizoriaus buvimo būdą bei santykį tarp supervizoriaus ir supervizuojamo terapeuto. tyrimo dalyviai, būdami supervizuojami terapeutai, kaip vieną svarbiausių egzistencinės-fenomenologinės supervizijos charakteristikų nurodo supervizoriaus buvimo būdą, o tyrimo dalyviai, būdami supervizoriaus pozicijoje, labiau pabrėžia patį supervizijos procesą. supervizijos rezultatas, kaip jausminis pokytis, o ne mentalinio atsakymo gavimas, buvo aprašytas kaip svarbus, tačiau rečiau pasitaikantis egzistencinės-fenomenologinės supervizijos bruožas iš supervizuojamo terapeuto perspektyvos. tyrimo dalyviai iš supervizoriaus pozicijos aprašė supervizijoje naudojamas intervencijas (lygiagrečių procesų (angl. paralell process) ir neverbalinių procesų atspindėjimą, metaforų ir vaizdinių naudojimą ir kt.) kaip svarbią, tačiau rečiau aptinkamą egzistencinės-fenomenologinės supervizijos charakteristiką Show More ... ... Show Less

LIETUVOS POLITINIŲ PARTIJŲ ĮVAIZDŽIO VERTINIMO KLAUSIMYNO ADAPTAVIMAS JĮ MODIFIKUOJANT

straipsnyje pristatomo tyrimo tikslas – lietuvos politinių partijų įvaizdžio vertinimo klausimyno kalbinė adaptacija ir jo faktorinės struktūros bei psichometrinių charakteristikų patikrinimas. taip pat siekiama atskleisti šios matavimo priemonės aiškinamąją vertę, nustatant rinkėjų teikiamą pirmenybę lietuvos politinėms partijoms. tyrime dalyvavo 300 lietuvos aukštųjų mokyklų studentų (iš jų 50,5 proc. moterų), kurie, vartodami 25 būdvardžius, apibūdino šešias politines partijas, pripažįstamas lietuvos politinėje erdvėje. bendroji imtis padalyta į dvi grupes ir atlikta pirmosios grupės duomenų tiriamoji, o antrosios grupės duomenų – patvirtinamoji faktorių analizė. abiejų analizių rezultatai parodė, kad lietuvos politinių partijų suvokimo specifiką geriausiai atspindi šešių faktorių struktūra, apimanti tokias dimensijas: ryžtingumą, sąžiningumą, konfliktiškumą, religinį konservatyvumą, kairiąją / dešiniąją orientaciją ir senamadiškumą / modernumą. daugianarė regresinė analizė patvirtino aiškinamąją politinių partijų įvaizdžio dimensijų vertę. pakartotinis tyrimas parodė, kad, praėjus dviem savaitėms nuo pirmojo tyrimo, rezultatai buvo gana stabilūs. atlikto tyrimo rezultatas – tai lietuviškos politinių partijų įvaizdžio vertinimo klausimyno versijos, turinčios patikrintas psichometrines charakteristikas, sukūrimas Show More ... ... Show Less

STUDENTŲ RIZIKINGO ELGESIO IR AŠTRIŲ POJŪČIŲ SIEKIO SĄSAJOS

straipsnyje pristatomi tyrimo, kuriuo siekta išsiaiškinti įvairių rizikingo elgesio tipų paplitimo tarp stu­dentų ypatumus ir rizikingo elgesio bei aštrių pojūčių siekio sąsajas, rezultatai. apklausti 664 studentai iš 8 lietuvos universitetų. apklaustų studentų amžiaus vidurkis 20,4 metų (sd = 2,21), 76 proc. jų mote­rys, 24 proc. – vyrai. tyrime naudotas specialiai sukurtas klausimynas, skirtas 12 rizikingo elgesio tipų, ir aštrių pojūčių siekio skalės penktoji versija (sss-v, sensation seeking scale, form v, zuckerman, 2007). tyrimas atskleidė, kad 94,7 proc. studentų būdingas rizikingas elgesys. dažniausiai paplitęs elgesys – didelio alkoholio kiekio vartojimas vienu metu. antroje vietoje yra važiavimas su apsvaigusiu nuo al­koholio vairuotoju. apie trečdaliui studentų būdingas rūkymas, dažnas alkoholio vartojimas, narkotikų vartojimas, ekstremalus sportas, nesaugūs lytiniai santykiai, sms žinučių rašymas vairuojant. rečiausiai paplitęs rizikingas elgesys – daugiau nei du sekso partneriai per metus. nustatyta, kad visi rizikingo elge­sio tipai yra susiję tarpusavyje. vienas rizikingo elgesio tipas būdingas 11,3 proc. studentų. beveik pusei studentų (49 proc.) būdingi 2–4 rizikingo elgesio tipai, o daugiau nei trečdaliui (34,5 proc.) būdingi penki ir daugiau rizikingo elgesio tipų. studentai, kuriems būdingi įvairūs rizikingo elgesio tipai, gauna didesnius aštrių pojūčių siekio skalės balus. labiau išreikštas aštrių pojūčių siekis prognozuoja didesnį asmeniui būdingų rizikingo elgesio tipų skaičių. tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad aštrių pojūčių siekis yra asmenybės matmuo, kuris gali būti naudojamas prognozuoti ne tik studentams būdingo rizikingo elgesio kiekį, bet ir atskirų rizikingo el­gesio tipų apraiškas, kaip antai narkotikų vartojimas ir užsiėmimas ekstremaliu sportu. aštrių pojūčių siekio įvertinimas leidžia pasirinkti tinkamus tiek prevencijos, tiek ankstyvosios intervencijos metodus Show More ... ... Show Less

  • Sensation Seeking Scale
AR VISADA „GRAŽU YRA GERAI“: POTENCIALIŲ DARBUOTOJŲ SUVOKTO FIZINIO PATRAUKLUMO IR LYTIES ĮTAKA PRIIMANT SPRENDIMĄ PAKVIESTI Į POKALBĮ DĖL DARBO

įsitikinimas, kad „grožis yra gėris“, reiškia, jog patraukliems žmonėms priskiriamos teigiamesnės asme­nybės savybės nei nepatraukliems, tačiau įdarbinimo srityje gaunami prieštaringi rezultatai. pastebėta, kad patrauklios moterys, siekiančios vadovaujamų pareigų, vertinamos neigiamiau, palyginti su patrau­kliais vyrais ir nepatraukliomis moterimis. šiuo tyrimu siekta išsiaiškinti, kokią reikšmę suvoktas fizinis patrauklumas turi asmens savybių vertinimui ir potencialaus darbuotojo pasirinkimui pakviesti į darbo pokalbį dėl vadovaujamų / nevadovaujamų pareigų. pagrindiniame tyrimo etape dalyvavo 85 asmenys. jie turėjo įvertinti keturių fotografijose pavaizduotų skirtingų lyčių žmonių asmenybės savybes, taip pat nuspręsti, kurį iš asmenų kviestų į darbo pokalbį. nustatyta, kad patraukliems žmonėms priskiriamos teigiamesnės savybės, nesvarbu, kokia jų lytis ar pareigos, į kurias jie kandidatuoja, taip pat jie būtų dažniau kviečiami į darbo pokalbius Show More ... ... Show Less

PATIKSLINTO LIETUVIŠKOJO DARBUOTOJŲ PSICHOLOGINIO ĮGALINIMO KLAUSIMYNO (PĮKL-9) PSICHOMETRINIAI RODIKLIAI

darbuotojų psichologinis įgalinimas – vidinė darbuotojo būsena, apimanti meistriškumo ir motyvaci­nės energijos patyrimą, – siejamas su teigiamomis darbuotojų nuostatomis, darbiniu elgesiu ir darbo rezultatais. jis svarbus šiuolaikinėse organizacijose, ypač taikant lanksčias personalo valdymo sistemas, pabrėžiančias darbuotojų proaktyvumą ir įsitraukimą į darbą. lietuviškojo psichologinio įgalinimo klau­simyno pirmąją penkiolikos teiginių versiją sudaro penkios dimensijos (tvarijonavičius ir bagdžiūnienė, 2013), tačiau tyrimai rodo, kad teiginių pasiskirstymas ne visuomet atitinka penkių faktorių struktūrą. tai paskatino atlikti papildomus metodo tikslinimo tyrimus. straipsnyje pristatomų dviejų tyrimų pagrindi­nis tikslas – pakartotinai išnagrinėti lietuviškąjį darbuotojų psichologinio įgalinimo tyrimo metodą. pir­majame tyrime, kuriame dalyvavo 740 įvairių organizacijų darbuotojų, parengtas patikslintas devynių teiginių klausimynas (pįkl-9), kurį sudaro prasmės, sprendimų priėmimo ir pasitikėjimo kompetencija dimensijos, pagrįsti konstrukto validumas ir vidinis suderintumas. antrajame tyrime, kuriame dalyvavo 658 darbuotojai, papildomai buvo tikrinamas metodo validumas. abiejuose tyrimuose duomenys buvo renkami anketinės apklausos būdu. rezultatai parodė, kad patikslintas darbuotojų psichologinio įgali­nimo klausimynas pasižymi geromis psichometrinėmis savybėmis, gali būti naudojamas moksliniuose tyrimuose ir vertinant darbuotojų psichologinį įgalinimą konkrečiose organizacijose Show More ... ... Show Less

MENTALIZACIJOS RAIDOS VEIKSNIŲ VAIKYSTĖJE IR PAAUGLYSTĖJE APŽVALGA

mentalizacija yra elgesio supratimas susiejus su intencionaliomis psichikos būsenomis. nors šis gebėji­mas literatūroje apibrėžiamas šiek tiek skirtingai, taip pat šiek tiek skirtingai aiškinama jo raida, pasta­ruoju metu vis didėja susidomėjimas tarpasmeniniais mentalizacijos raidos veiksniais. fonagy, steele, steele, moran ir higgitt (1991), taip pat fonagy, gergely, jurist ir target (2004) siūlomas požiūris, kai vai­kų prieraišumas ir tėvų mentalizacija yra suprantami kaip itin reikšmingos vaikų mentalizacijos raidos prielaidos, yra plačiau aprašomas ir empiriškai tikrinamas ankstyvoje vaikystėje. vidurinėje vaikystėje ir paauglystėje, vykstant reikšmingiems prieraišumo sistemos pokyčiams, prieraišumo ir tėvų mentaliza­cijos vaidmuo vaiko mentalizacijos raidai ir sklaidai nėra apibrėžtas. šios apžvalgos tikslas yra atskleisti ir analizuoti svarbiausius empirinius atradimus, susijusius su mentalizacijos vaikystėje ir paauglystėje tyrimais ir taip išryškinti ir kritiškai įvertinti vaiko prieraišumo ir tėvų mentalizacijos, kaip pagrindinių teoriškai postuluojamų veiksnių, vaidmenį vaiko mentalizacijos raidai. apžvelgti tyrimai rodo, kad gera tėvų mentalizacija yra svarbi saugiam prieraišumui ir psichikos teorijos įgijimui ankstyvoje raidoje, at­skleidžia motinų reflektyviosios funkcijos prieraišumo santykiuose svarbą organizuotoms vaiko prier­aišumo strategijoms. be to, prasta motinų reflektyvioji funkcija siejasi su dezorganizuotu prieraišumu, o šis, skirtingų tyrimų duomenimis, yra susijęs su prastesniais mentalizacijos gebėjimais tiek ankstyvo­je, tiek vėlesnėje raidoje. nors prieraišumo, saugumo ir mentalizacijos ryšys lieka svarbus ir vidurinėje vaikystėje, ir paauglystėje, tyrimai pateikia skirtingų duomenų apie strategijų reikšmę mentalizacijos naudojimui ir kartu rodo, kad ne tiek prieraišumo saugumas, kiek prieraišumo sistemos organizavimas apskritai yra sėkmingos mentalizacijos raidos sąlyga. empiriniai duomenys rodo, kad motinų men­talizacija būna svarbi vaiko mentalizacijai ir vėlesnėje raidoje, kartu atskleisdami skirtingų motinos mentalizacijos gebėjimo dėmenų reikšmę vaiko ir paauglio mentalizacijos raiškai. kita vertus, vis dar nepakanka empirinių duomenų, kurie leistų paaiškinti galimus aptariamų procesų sąveikos vėlesnėje raidoje mechanizmus. apžvelgus esamus tyrimus galima teigti, kad fonagy ir kolegų siūlomas požiūris gali būti iš dalies perkeltas ir į vėlesnę raidą: tiek tėvų mentalizacija, tiek vaiko prieraišumas yra svarbūs vaiko mentalizacijos veiksniai Show More ... ... Show Less

TAPATUMO PROCESŲ IR NERIMASTINGUMO / DEPRESIŠKUMO SĄSAJOS TAPSMO SUAUGUSIU PERIODE

šio tyrimo* tikslas – atskleisti jaunuolių, esančių tapsmo suaugusiu periode, nerimastingumo / depre­siškumo ir tapatumo procesų (įsipareigojimo, išsamaus tyrinėjimo, įsipareigojimo persvarstymo) sąsa­jas, kontroliuojant lytį ir amžių. tyrime dalyvavo 491 18–29 metų jaunuolis (74,7 proc. merginos). buvo naudota utrechto tapatumo skalė (u-mics) bei suaugusių emocijų ir elgesio sunkumų įvertinimo lapas (asr). rezultatų analizė atskleidė, kad kuo nerimastingesni / depresiškesni jaunuoliai, esantys tapsmo suaugusiu periode, tuo mažiau jie yra įsipareigojimo ir išsamaus tyrinėjimo bei tuo labiau – įsipareigoji­mo persvarstymo procese. kontroliuojant sociodemografinius veiksnius, nerimastingumas / depresišku­mas yra susijęs su mažiau adaptyviu tapatumo formavimusi Show More ... ... Show Less

ATIDĖLIOJIMAS, SAVIVEIKSMINGUMAS IR LAIKO VALDYMAS AKADEMINĖJE VEIKLOJE

straipsnyje siekiama įvertinti akademinio saviveiksmingumo ir akademinio laiko valdymo gebėjimų są­veiką su akademiniu atidėliojimu. tyrime dalyvavo 153 patogiuoju būdu atrinkti vilniaus miesto univer­sitetų studentai, kurių amžiaus vidurkis 20,2 metų (sd = 1,21). atlikus tyrimą paaiškėjo, kad didėjantis akademinis saviveiksmingumas siejasi su mažėjančiu akademiniu atidėliojimu, bet pernelyg stiprus tikė­jimas savo gebėjimais – didėjančiu akademiniu atidėliojimu. taip pat aptikta, kad, gerėjant akademinio laiko valdymo gebėjimams, akademinio atidėliojimo ir akademinio saviveiksmingumo ryšys silpnėja Show More ... ... Show Less