SPECIALUSIS UGDYMAS / SPECIAL EDUCATION
Latest Publications


TOTAL DOCUMENTS

40
(FIVE YEARS 34)

H-INDEX

2
(FIVE YEARS 2)

Published By Siauliai University

2424-3299, 1392-5369

2020 ◽  
Vol 1 (41) ◽  
pp. 213
Author(s):  
Tamar Dograshvili

<p>Active teaching is a key component in the education system at all stages of education. In practice, introduction of active teaching in mathematics teaching in primary school poses significant challenges for teachers. To solve this problem, we have developed a methodological approach described in this article. In particular, we suggest an active teaching model whose realization is linked to the inclusion of problems with developmental and interdisciplinary content in the teaching process in mathematics classes. The solutions of these problems are associated with particular themes in mathematics classes. We discuss the methodology for constructing the systems of problems with developmental and interdisciplinary content in accordance with particular themes in mathematics classes in primary school, which is based on the scheme that we developed. We have also analyzed the indicators of including such problems in mathematics classes in primary school and the results of the educational experiment demonstrating that the author’s methodological approaches provide a high quality of mathematical education for primary school pupils, make the teaching process interesting and attractive, and ensure their involvement in the process of active teaching and learning through the systems of specially selected problems.</p><p>Aktyvusis mokymas yra pagrindinis ugdymo sistemos komponentas visais ugdymo etapais. Praktinis aktyviojo matematikos mokymo pradinėse klasėse įgyvendinimas mokytojams kelia rimtų iššūkių. Norėdami išspręsti šią problemą, mes sukūrėme metodinę prieigą, aprašytą šiame straipsnyje. Mes siūlome aktyviojo mokymo modelį, kurio įgyvendinimas yra susijęs su lavinamojo ir tarpdalykinio turinio uždavinių įtraukimu į mokymo procesą matematikos pamokose. Šių uždavinių sprendimai yra susiję su konkrečiomis temomis, nagrinėjamomis per matematikos pamokas. Mes aptariame lavinamojo ir tarpdalykinio turinio uždavinių sistemų konstravimo metodiką, pagrįstą mūsų sudaryta schema, pagal konkrečias pradinių klasių matematikos pamokų temas. Taip pat išanalizavome tokių uždavinių įtraukimo į matematikos pamokas pradinėse klasėse rodiklius ir edukacinio eksperimento rezultatus, parodydami, kad autorės metodinės prieigos lemia aukštą pradinių klasių mokinių matematinio ugdymo kokybę, mokymo procesą daro įdomų bei patrauklų ir užtikrina mokinių dalyvavimą aktyvaus mokymo bei mokymosi procese sprendžiant tikslingai parinktų uždavinių sistemas</p>


2020 ◽  
Vol 1 (41) ◽  
pp. 53
Author(s):  
Živilė Kulešė ◽  
Irena Kaffemanienė

<p>The article examines the opinions of parents raising children with ASD about the individualisation of their children's education at schools. A theoretical analysis of the relevance of the partnership of parents raising children with ASD with teachers and possibilities of their participation in the process of institutional education of their children has been carried out; special educational strategies for children with ASD and opportunities for individualisation of education in general education schools were reviewed. The empirical study was performed by the method of questionnaire survey of the parents (N = 104) raising children with ASD; the methods of descriptive statistics were used to analyse quantitative data. The answers to the open-ended questions were examined using qualitative and quantitative content analysis.</p><p><em> </em></p><p>Straipsnyje nagrinėjamos tėvų, auginančių vaikus, turinčius ASS, nuomonės apie jų vaikų ugdymosi individualizavimą mokyklose. Atlikta teorinė tėvų, auginančių ASS turinčius vaikus, partnerystės su mokytojais aktualumo, jų dalyvavimo jų vaikų institucinio ugdymo procese galimybių analizė; apžvelgtos vaikų, turinčių ASS, specialiosios ugdymo strategijos ir ugdymo individualizavimo bendrosiose mokyklose galimybės. Empirinis tyrimas atliktas tėvų (N=104), auginančių ASS turinčius vaikus, anketinės apklausos metodu, kiekybinių duomenų analizei taikomi aprašomosios statistikos metodai. Atsakymai į atvirus klausimus išnagrinėti taikant kokybinę ir kiekybinę turinio analizę.</p><p><em> </em></p>


2020 ◽  
Vol 1 (41) ◽  
pp. 173
Author(s):  
Iryna Subashkevych ◽  
Vira Korniat

<p>The article deals with the problem of the formation of a tolerant attitude towards children with disabilities in students of pedagogical specialties during their professional training. It is noted that in the contextof the development of inclusive education in Ukraine, it is important to improve the educational process of the higher education institutions in order to train competent staff ready to work with children with disabilities. The level of tolerance formed in students of pedagogical specialties is analysed. The system of working with students using media-psychological technologies and media resources in the learning process is proposed; the effectiveness of their use in the educational process is experimentally verified</p><p>Straipsnyje nagrinėjama pedagoginių specialybių studentų tolerantiško požiūrio į vaikus, turinčius negalę, formavimo problema jų profesinio mokymo metu. Pažymima, kad Ukrainoje inkliuzinio ugdymo plėtojimo kontekste svarbu tobulinti aukštųjų mokyklų ugdymo procesą, siekiant paruošti kompetentingus darbuotojus, pasirengusius dirbti su vaikais, turinčiais negalę. Analizuojamas pedagoginių specialybių studentų suformuotas tolerancijos lygis. Siūloma darbo su studentais sistema naudojant medijų psichologijos technologijas ir medijų išteklius mokymosi procese, eksperimentiškai patikrinamas jų panaudojimo ugdymo procese efektyvumas</p>


2020 ◽  
Vol 1 (41) ◽  
pp. 10
Author(s):  
Jonas Ruškus

<p>Since 2010 Lithuania is a State Party of the Convention on the Rights of Persons with Disabilities of the United Nations. The development of education policy in Lithuania as concerns the right to inclusive education for children with disabilities is analysed as well as the factual trends of education of children with disabilities in segregated and regular educational settings. Author explores the assumption that intersection of the patterns of medical model of and neoliberal mindset in educational discourse impedes the implementation of human rights standards, reasonable accommodation particularly.</p><p>Nuo 2010 m. Lietuva yra Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos šalis narė. Analizuojama švietimo politikos plėtra Lietuvoje, atsižvelgiant į neįgalių vaikų teisę į įtraukųjį ugdymą, taip pat faktinės neįgalių vaikų ugdymo tendencijos segregacinėje ir įprastoje ugdymo aplinkoje. Autorius nagrinėja prielaidą, kad medicininio modelio ir neoliberalios mąstysenos struktūrų susikirtimas edukaciniame diskurse trukdo įgyvendinti žmogaus teisių standartus, ypač tinkamą sąlygų pritaikymą.</p>


2020 ◽  
Vol 1 (41) ◽  
pp. 141
Author(s):  
Ingrida Baranauskiene ◽  
Alla Kovalenko ◽  
Inna Leonova

<p>The article presents the study results on the factors influencing the emergence of the feeling of loneliness in female students with hearing impairments. The results obtained indicate the presence of the feeling of loneliness in students with hearing impairments, especially, this feeling emerges most often in the family sphere. The feeling of loneliness is associated not only with interpersonal relationships, but also with personal traits, attitudes, needs. The sources of irritability and emotional instability for female students with hearing impairments are: insufficient satisfaction of their need for social and cultural communication, existing gender conflicts between partners, which are caused by social stereotypes and gender inequality. The main reasons for the feeling of loneliness in female students with hearing impairments are fears: of loneliness, dependence, rejection by others, both in interpersonal and social relations, as well as social anxiety. The feeling of loneliness emerges under the influence of the following factors: fear of communication, interpersonal relationships, personal characteristics, as well as dissatisfaction with one’s own life quality. Female students with hearing impairments require special attention from university staff to integrate them into the educational environment, establish contacts with peers and family members</p><p>Straipsnyje pateikiami veiksnių, įtakojančių klausos sutrikimų turinčių studenčių vienišumo jausmo atsiradimą, tyrimo rezultatai. Gauti rezultatai rodo, kad studentės, turinčios klausos sutrikimų, jaučia vienišumą, ypač šis jausmas pasireiškia šeimos sferoje. Vienišumo jausmas siejamas ne tik su tarpasmeniniais santykiais, bet ir su asmeninėmis savybėmis, požiūriu bei poreikiais. Studenčių, turinčių klausos sutrikimų, dirglumo ir emocinio nestabilumo šaltiniai yra šie: nepakankamas socialinio ir kultūrinio bendravimo poreikio patenkinimas, egzistuojantys lyčių konfliktai tarp partnerių, kuriuos lemia socialiniai stereotipai ir lyčių nelygybė. Pagrindinės studenčių, turinčių klausos sutrikimų, vienišumo jausmo priežastys yra baimės: vienišumo, priklausomybės, kitų atstūmimo tiek tarpasmeniniuose, tiek socialiniuose santykiuose, taip pat socialinis nerimas. Vienišumo jausmas atsiranda dėl šių veiksnių: bendravimo baimės, tarpasmeninių santykių, asmeninių savybių, taip pat nepasitenkinimo savo gyvenimo kokybe. Studentėms, turinčioms klausos sutrikimų, reikia ypatingo universiteto personalo dėmesio, kad jos galėtų integruotis į švietimo aplinką, užmegzti ryšius su bendraamžiais ir šeimos nariais.</p>


2020 ◽  
Vol 1 (41) ◽  
pp. 103
Author(s):  
Julija Grigėnaitė

<p>The aim of the research presented in this article is to reveal the possibilities of applying the methodology of the assessment of functional behavior of children with autism spectrum disorders in early age in collaboration with specialists (speech therapists) and parents. The research involved 16 speech therapists working in health and education systems.</p><p> </p><p>Šiame straipsnyje pateikiamo tyrimo tikslas – atskleisti ankstyvojo amžiaus autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų, funkcinio elgesio vertinimo metodikos taikymo galimybes, bendradarbiaujant specialistams (logopedams) ir tėvams. Tyrime dalyvavo 17 logopedų, dirbančių sveikatos apsaugos ir švietimo sistemose.</p>


2020 ◽  
Vol 2 (40) ◽  
pp. 201
Author(s):  
Olena Bielova Bielova

<p>In order to understand the relationship between speech disorders and aggressive behaviour, the dependence of aggressive behaviour in young school-age children on their speech disorders was studied experimentally. The study had 286 children (6 to 10 years old), 57% of them with typical psychophysical development and 43% with speech disorders in Ukrainian schools. According to the results of the summary of the scientific methods, there have been discoveries of three types of aggression and six subtypes of aggression and also their features: the self-regulating type of aggression incorporates the controlled and the competitive subtypes; covert type – defensive and depressive; behavioural type – demonstrative and physical. The findings indicate that the more complex the speech disorder is, the greater the manifestation of depressive, demonstrative and physical aggression is. The more complex the state of aggression is, the harder it is to realize it. A child cannot always overcome such states on his/her own; therefore, he/she needs co-education, adult assistance.</p><p>Norint suprasti ryšį tarp kalbos sutrikimų ir agresyvaus elgesio, buvo eksperimentiškai tiriama jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų agresyvaus elgesio priklausomybė nuo jų kalbos sutrikimų. Tyrime dalyvavo 286 Ukrainos mokyklų mokiniai (nuo 6 iki 10 metų), iš jų 57% –  tipiškos psichofizinės raidos ir 43% – turintys kalbos sutrikimų. Remiantis mokslinių metodų santraukos rezultatais, buvo nustatyti trys agresijos tipai ir šeši agresijos potipiai, taip pat jų ypatybės: savireguliacinis agresijos tipas apima kontroliuojamą ir konkurencinį agresijos potipius; paslėptas tipas – gynybinį ir depresinį; elgesio tipas – demonstratyvųjį ir fizinį. Išvados rodo, kad kuo sudėtingesnis yra kalbos sutrikimas, tuo labiau pasireiškia depresinė, demonstratyvi ir fizinė agresija. Kuo sudėtingesnė agresijos būsena, tuo sunkiau ją suvokti. Vaikas ne visada pats gali įveikti tokias būsenas; todėl jam reikalingas mokymasis kartu, suaugusiųjų pagalba.</p><p> </p><p> </p>


2020 ◽  
Vol 2 (40) ◽  
pp. 73
Author(s):  
Toma Jokubaitienė ◽  
Algirdas Ališauskas

<p>Straipsnyje apibūdinamas vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, charakteristikų ir ugdymosi situacijų individualumas ir unikalumas. Ugdymo proceso dalyviai (tėvai, pedagogai, logopedai, psichologai, asistentai, bendraklasiai) nurodo ir panašius, ir skirtingus to paties vaiko bruožus bei poreikius. Vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, charakteristikų unikalumas ir požymių raiškos individualumas suponuoja ugdymo individualizavimo svarbą.<strong> </strong>Išskiriami ir<strong> </strong>analizuojami sėkmingą vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, ugdymą lemiantys veiksniai: ugdytojų vertybinės nuostatos ir draugiška mokyklos bendruomenė, vaiko individualumo pažinimas ir vaiko galiomis grįstas individualizuotas ugdymas, ugdymo dalyvių bendradarbiavimas,<em> </em>bendraklasių įtraukimas ir jų aktyvus dalyvavimas ugdymo procese.</p><p>In the paper, the favourable factors of the successful education of children with autism spectrum disorders have been analysed. The study confirms the uniqueness of the characteristics of children with autism spectrum disorders and their educational situations. Participants in the educational process - parents, teachers, speech therapists, psychologists, assistants, and classmates indicate both similar and different characteristics and needs of the same child. The uniqueness of the characteristics and individuality of the expression of peculiarities in children with autism spectrum disorders presupposes the importance of individualization of education. The study showed that educational success is determined by the favorable values and attitudes of the educators and friendly school community, as well as good knowledge of the child individuality, individualized education to address child’s needs and interests and to ensure his/her active participation. The collaboration of all educational participants, including the teacher, the child, the parents as well as the classmates has been found as one of successful educational factors</p>


2020 ◽  
Vol 2 (40) ◽  
pp. 163
Author(s):  
Ivana Rochovská ◽  
Veronika Kušnírová ◽  
Daniela Kolibová ◽  
Eva Dolinská ◽  
Mieczysław Dudek

<p>The study presents the results of the research examining the educational needs of the teachers and their interest about the themes of courses and educational programmes in connection with actual needs arising from changes in the Slovak education system due to the gradual promotion of inclusion. The main research method was the questionnaire aimed at detection of primary level teachers’ needs for the professional development and trainings, the identification of primary education teachers’ needs for successful implementation of inclusion in the learning of the pupils from socially disadvantaged backgrounds. This study presents if there exist statistically significant differences in self-reflexive perception of the need to improve in topics related to the implementation of inclusive education and the characteristics of respondents (age, length of the teaching practice, willingness to grow personally and to educate).</p><p>Straipsnyje pateikiami tyrimo, tiriančio pedagogų švietimo poreikius ir jų susidomėjimą kursų bei švietimo programų temomis, rezultatai, atsižvelgiant į dabartinius poreikius, kylančius dėl pokyčių Slovakijos švietimo sistemoje dėl laipsniško inkliuzijos skatinimo. Pagrindinis tyrimo metodas buvo klausimynas, kurio tikslas buvo nustatyti pradinių klasių mokytojų profesinio tobulėjimo ir mokymų poreikius bei jų poreikius siekiant sėkmingai įdiegti inkliuzinį mokinių iš socialiai remtinų grupių ugdymą. Šis tyrimas parodo, ar egzistuoja statistiškai reikšmingi skirtumai, susiję su savirefleksiniu poreikio tobulintis inkliuzinio ugdymo įgyvendinimo srityje suvokimu ir respondentų charakteristikomis (amžius, pedagoginės patirties trukmė, noras asmeniškai tobulintis ir mokytis).</p><p> </p>


2020 ◽  
Vol 2 (40) ◽  
pp. 125
Author(s):  
Stanislav Sabaliauskas

<p>The aim of the research was to evaluate the structural validity of the Lithuanian version of the Sports Motivation Scale in the context of the disability sport. This study included 66 athletes with hearing and visual impairment (45 men and 21 women). The average age of the research participants was 26.5 ± 11.7 years, they used to participate in sport activity for  10.1 ± 7.6 years. Athletes who participated in the research were representatives of goalball, tennis, athletics, swimming, basketball and other sports. 39 athletes were prize winners in World and European championships. The participants of the research completed the questionnaire based on the Sports Motivation Scale (SMS) already adapted in Lithuania. Data were processed using <em>Jamovi </em>program. SMS psychometric parameters demonstrated good internal scale compatibility. In the confirmatory factor analysis, a 4-factor model suitable for data analysis (CFI – 0.881; TLI - 0.863; RMSEA - 0.0710; χ2 / df 1.439) was identified which comprised 20 SMS items. The structure of the model consisted of factors that characterize athletes' intrinsic motivation – “to discover” (1), intrinsic motivation – “to feel self-improvement” (2), extrinsic motivation – “need for social dependency” (3) and “amotivation” (4).</p><p>Tyrimo tikslas buvo įvertinti Sporto motyvacijos skalės lietuviškos versijos struktūrinį validumą neįgaliųjų sporto kontekste. Tyrime dalyvavo 66 klausos ir regos negalią turintys sportininkai (45 vyrai, 21 moterys). Vidutinis tyrimo dalyvių amžius buvo 26,5±11,7 m., treniruočių patirtis 10,1±7,6 m. Tyrime dalyvavę sportininkai atstovavo šioms sporto šakoms: golbolas, tenisas, lengvoji atletika, plaukimas, krepšinis et al. 39 sportininkai užėmė prizines vietas pasaulio ir Europos čempionatuose. Tyrimo dalyviai užpildė klausimyną, kurio pagrindą sudarė jau Lietuvoje adaptuota Sporto motyvacijos skalė (SMS). Duomenys apdoroti Jamovi programa. SMS psichometriniai parametrai parodė gera skalės vidinį suderinamumą. Atliekant patvirtinančiąja faktorinę analizę buvo išskirtas duomenų analizei tinkamas 4 faktorių modelis (CFI – 0,881; TLI – 0,863; RMSEA – 0,0710; χ2 / df 1,439); kurį sudarė 20 SMS teiginių. Modelio struktūrą sudarė faktoriai, kurie apibūdina sportininkų vidinę motyvaciją-atrasti (1), vidinė motyvacija-jausti tobulėjimą (2), išorinė motyvacija-socialinio priklausomumo poreikis (3) ir amotyvacija (4).</p><p> </p><p> </p>


Sign in / Sign up

Export Citation Format

Share Document