Lewis Mumford in The City in History (first edition in 1961) emphasises that the structure of modern cities is partially responsible for many social problems seen in Western society. Urban planning should concentrate on an organic relationship between people and their living spaces. The city is a product of Earth, a fact of nature, man’s method of expression, Mumford writes in his The Culture of Cities (first edition in 1938). This also means that both the designer and the user must have a high degree of creativity in order to design and utilise the built environment. By analysing the definition of the city Mumford examines its changes during history from ancient times to recent planning method. He criticises the most dominant design processes of the 20th century: the functionalist and mechanical urban design. He is an advocate of the organic method in planning and understanding cities. The organic approach requires an active and creative approach as opposed to mere passive reception.This organic approach by Mumford to understanding cities is based on the theory of Kevin A. Lynch. We may distinguish 3 normative ways of city planning theory: (1) the cosmic, (2) the mechanic and (3) the organic model.In my paper I will first apply the onion model of culture developed by Geert Hofstede for the city and its analysis, and also for the appearance of creativity in them. After that I am going to examine the city with a special, architectural based mind map theory: the five elements by Lynch. Lynch suggests that these five elements (paths, edges, districts, nodes, landmarks) create the mental map for readability. Finally, I will investigate a usage of mental map in modern city planning (Le Corbusier) and works on the process of “debabelisation” (Otto Neurath).
Santrauka
Lewisas Mumfordas Mieste istorijoje (pirmasis leidimas – 1961 m.) pabrėžia, kad šiuolaikinių miestų struktūrai tenka dalis atsakomybės dėl daugelio socialinių problemų, regimų Vakarų visuomenėje. Miesto planavimas turėtų būti koncentruojamas į organišką ryšį tarp žmonių ir jų gyvenamųjų erdvių. Miestų kultūroje (pirmasis leidimas – 1938) Mumfordas rašo, kad miestas – tai Žemės produktas, gamtos įvykis, žmogiškosios išraiškos metodas. Tai taip pat reiškia, kad tiek projektuotojas, tiek vartotojas turi būti itin kūrybiškas, idant suprojektuotų ir panaudotų sukurtą aplinką. Analizuodamas miesto apibrėžimą, Mumfordas nagrinėja jo kaitą istorijoje nuo antikos laikų iki dabartinio planavimo metodo. Jis kritikuoja XX a. labiausiai įsivyravusius projektavimo procesus: funkcionalistinį ir mechaninį miesto projektavimą. Jis yra organinio metodo, taikomo miestams planuoti ir suprasti, šalininkas. Organiškas požiūris reikalauja aktyvaus ir kūrybiško požiūrio, priešpriešinamo grynai pasyviam suvokimui.Šis organiškas Mumfordo požiūris, suprantant miestus, grindžiamas Kevino A. Lyncho teorija. Galime išskirti tris normatyvinius miesto planavimo teorijos būdus: 1) kosminį; 2) mechaninį; 3) organinį modelį.Straipsnyje pirmiausia taikomas svogūninis kultūros modelis, kurį miestui ir jo analizei, taip pat jų kūrybiškumo pasireiškimui sukūrė Geertas Hofstede. Paskui nagrinėjamas miestas, pasitelkiant ypatingą, architektūra grindžiamą proto žemėlapio teoriją – penkis Lyncho elementus. Lynchas teigia, kad šie penki elementai (takai, pakraščiai, rajonai, susikirtimo taškai, peizažai) kuria mentalinį reglamentavimo žemėlapį. Galiausiai tyrinėjama, kaip proto žemėlapis naudojamas šiuolaikiniam miestui planuoti (Le Corbusier) ir kokią įtaką daro „debabilizacijos“ procesui (Otto Neurathas).
Cinema. O conforto de viajar sem sair do sítio, através do presente, do desejo e da memória