The title and contents of this article have emerged after trying to summarize international scientific knowledge and theory, regulations by relevant international organizations, as well as several national legislative provisions issued in the area of development of historical landscapes, environment and sites. Various definitions related to the subject, changing and newly introduced terminology have originally caused some embarrassment and provoked a series of questions, such as: who is who and what is the difference? In this respect, a historical garden or park as a significant area is defined as a ‘Living Monument’, ‘Tangible Heritage’ or even ‘Intangible Heritage’, because there is no doubt that the garden is a dynamic and ever changing environment. The applied terminology and definitions on historical gardens and parks are also undoubtedly related to the issues of heritage awareness. Differences in the national legislations are significant too, whereas historical gardens and parks are classified both, as architecture and natural monuments and heritage immovable property. An analysis at the theoretical level of the legislation and scientific statements provided in conclusion gives a certain insight into the significance of each projective aspect in the planning development of the historical gardens and parks and forms the base for further relevant issue researches. Santrauka Straipsnio pavadinimas ir turinys susiformavo apibendrinant mokslines žinias ir teoriją tarptautiniu mastu, tarptautinių organizacijų teisinį reglamentavimą, taip pat kelis nacionalinius teisės aktus, reguliuojančius istorinio kraštovaizdžio, aplinkos ar vietovės kaitą. Įvairūs susiję apibrėžimai, besikeičianti ir atnaujinama terminologija iš pradžių kelia sumišimą ir nemažai klausimų: kas yra kas ir kokie skirtumai? Šiuo atžvilgiu istorinis sodas ar parkas, kaip reikšminga teritorija, apibrėžiama kaip gyvas paminklas, materialusis paveldas ar net kaip nematerialusis paveldas, nes nėra abejonių, kad sodas yra dinamiška ir nuolat kintanti aplinka. Probleminė yra istoriniams sodams ir parkams taikoma terminija ir paveldo sampratos apibrėžimai. Akivaizdžių skirtumų esama valstybių teisės aktuose, kur istoriniai sodai ir parkai klasifikuojami kaip architektūros ar gamtos paminklai ar nekilnojama kultūros vertybė, atitinkamai skirtingai reglamentuojant. Teorinio teisės aktų ir mokslinės minties tyrimo apibendrinimas leidžia suvokti kiekvieno projektavimo aspekto svarbą istorinių sodų ir parkų plėtrai ir yra tolesnių aktualių tyrimų atspirtis.