476 article(s) in Sociologija Mintis ir veiksmas

Transition To Adulthood: Leaving The Parental Home In The Last Soviet And The First Post-Soviet Generation

the article presents a research on trajectories of leaving the parental home in the last soviet and the first post-soviet generations. it focuses on social transformation of the state during the transition from the soviet to the post-soviet and its impact on the life-course of these generations. in our study, we applied a dyadic approach and conducted semi-structured interviews with women of the last soviet generation (born in 1962–1972) and their children (born in 1992–2002), who represent the first post-soviet generation. early changes in and the differentiation of the timetable of transition to adulthood of the last soviet generation indicated a declining effect of ideologically supported social structures on the life-course of young adults and the growing power of individual decision to leave the parental home or stay within. the rapidly increasing globalization and a transformed economy shaped a new structural environment for the coming of age for the first post-soviet generation; therefore, we can interpret the further pluralization, de-standardization, and differentiation of the timetable of the transition to adulthood of this generation as a reaction of young people to the emerging risks and insecurities Show More ... ... Show Less

  • Transition To Adulthood
  • Leaving The Parental Home
  • The Life Course
The Genealogy Of The Political. The Age Of Heroes And The Revolt Of Youth

the article discusses the genesis of the political by treating this phenomena as a distinctive interaction between political and religious factors. the aim is to carry out the reconstruction of the premises of the political of ancient greeks, by distinguishing its particular historic development features, exclusively characteristic for the ancient greece context. the rites of passage of greek social communities are analyzed in order to understand why its youth initiation structure, formed during the greek dark ages, became the basic model for western civilisation. the role of youth groups, the phenomena of greek heroes, the educational structure of the young soldier class (ephebeia), and the first ever political revolution, initiated by lycurgus, are examined by reconstructing the genealogy of the political Show More ... ... Show Less

  • The Political
  • Rites Of Passage
  • Social Communities
  • Dark Ages
Vytautas Kavolis: Liberalism And Metaphysics

the article deals with the lithuanian-american political scholar vytautas kavolis’s approach to the metaphysical foundations of liberalism. it is argued that the scholar’s position in regard to this question has changed as time passed. until the 1970s, kavolis defended the position that pure (philosophical) liberalism does not presuppose any a priori metaphysics. it doesn’t dictate to its partisans in a normative way what they have to think about god, to accept his existence or not, or how they ought to treat reality as a whole. according to kavolis, pure liberalism is neutral with regard to god and reality as a whole. it is an empty form in the metaphysical sense. the right to fill up an empty form with a metaphysical content is delegated to an individual in pure liberalism. from the 1970s, kavolis took a much more moderate position regarding the metaphysical foundations of liberalism. in his view, pure liberalism is founded on some metaphysical presuppositions – namely, the metaphysical conception of order. inquiring kavolis’ approach to the meta­physical foundations of liberalism, wide attention is paid to its context of origin as well Show More ... ... Show Less

  • A Priori
  • Moderate Position
  • The Right
Apparitions Of Virgin Mary: Sociological Analysis

 the main purpose of this article is to discuss the social aspects of the apparitions of the virgin mary, the development of apparition places, as well as the motivation and behavioral characteristics of pilgrims going to the miraculous places of the virgin mary in lithuania. the article reviews the criteria recognized by the church for assessment of the authenticity of apparitions, their characteristics, paradigm, and other scientific researches, a list of the vatican-approved apparitions and apparition places in lithuania. we used the main elements of the paradigm of apparitions for an empirical study of the officially recognized apparition in šiluva, lithuania. finally, we also explore the complex motivation of religious tourism and pilgrimage. it relates to the manifestation of pilgrims’ personal or community values and identity as well as other cognitive or social motives. the paper concludes that the apparitions of the virgin mary take place in locations where social groups resist political, social, or moral change. therefore, places of apparitions become a continuously re-created and re-interpreted social reality Show More ... ... Show Less

  • Virgin Mary
  • Empirical Study
  • Social Groups
  • Religious Tourism
  • The Church
The Transformation Of The Soviet Agriculture

the soviet past is crucial in understanding the processes of transformation of the lithuanian kolkhoz system into the farming practices of free-market economy. the violent and forced incorporation of the nation-states into the soviet union radically transformed societies. in our analysis of kolkhoz system and its transformations, we use two different concepts – soviet modernity and modernity of the soviet period. these concepts let us to approach the agricultural project of the soviet collective farming as an alternative system of social institutions for implementation of industrial farming of modern society. the concept of entangled modernity refers to interaction of two trends of modernization and defines the kolkhoz as a hybrid or a result of intertwining of two models of modernity – the universal and the soviet one. by applying the concept of entangled modernity and hybrids to the interpretation of the kolkhoz’s post-soviet transformation, the article explores the experiences of social actors and the inevitable human and material losses of the hybrid’s transformation. in our theoretical interpretation, we use data from interviews with former agents of the kolkhoz system and legislative documents Show More ... ... Show Less

  • Market Economy
  • Social Institutions
  • Theoretical Interpretation
  • Soviet Period
  • Industrial Farming
The Time-Space And Identity Discourse Of A City – Or How To Appropriate Klaipėda

in this article, two different models of klaipėda city’s time-space appropriation are analyzed and compared by applying the phenomenological concept of “depth of time,” coined by philosopher a. mickūnas. one is represented by a scientific-methodological discourse, examining the poetic and philosophical/publicist interpretations of the narrated city of klaipėda; the second model includes and analyzes poetic essays on klaipėda, which convey the artistic-aesthetic (re)presentation of the city’s time-space. this comparison allows one to draw a conclusion that artistic narration, arising from an immediate experience of the city’s time-space, appears to be a more effective form of appropriation, for it makes possible an authentic integration of different time-space dimensions, divided (and contrapositioned) by historic turning-points. because it contains a kind of developed subjectivity, artistic narration, contrary to an approach based on academic discourse, it also has no claims to some “privileged” knowledge of the city and as such contributes to the plurality of the construction of the city’s identities Show More ... ... Show Less

  • Time Space
  • Turning Points
  • Academic Discourse
  • Effective Form
  • Immediate Experience
The Transformation Of The Concept Of An Urban Ecosystem: Classical And Modern Urban Ecology

contemporary trends in urban development indicate that its processes rarely observe ecocentric perspectives, under which nature is considered as a value. this concept is represented by modern urban ecology. meanwhile, the urban ecosystem, as a concept of a human system, is represented by classical urban ecology. the existence of different urban ecosystem concepts encourages a closer look at not only the differences between these concepts but also the circumstances that have led to this transformation process. the aim of this article is to analyze the concepts of an urban ecosystem in classical and modern urban ecology, focusing not only on the explication of the content of the concepts of urban ecosystem, but also on the social, cultural and economic conditions of the emergence of different concepts. this article reveals that the separation of urban ecosystem concepts was determined by the different sociocultural environment in which classical urban ecology and contemporary urban ecology have emerged. from the point of view of modern urban ecology, in order to explain the reasons for the emergence of global urban development problems and to search for solutions to them, the conceptual legacy of classical urban ecology, due to its anthropocentric orientation, not only cannot be of use anymore but also hinders in this search – that is, instead of solving problems, it makes them even worse Show More ... ... Show Less

  • Urban Ecology
  • Urban Ecosystem
  • Urban Development
  • Economic Conditions
  • Human System
The Concept Of “Internal Colonization” And Its Application In A Comparative Analysis Of (Post)Soviet States

this article discusses a direction of sociocultural studies – the cultural history of natural resources – and the possibilities of its application in examining the causes of inequality and social exclusion in post-soviet lithuania. this theoretical-methodological approach assumes a strong interdependence shared between the extraction of natural resources, a state’s political system and institutions as well as certain sociocultural provisions. in exploring the concept of “internal colonization,” developed by historian of culture alexander etkind and other authors, this article sets guidelines for a comparative analysis of the sociopolitical structure of post-soviet countries (especially russia and lithuania). some initial hypotheses regarding the trends, differences, and similarities of post-soviet societies in the long historical perspective, from the 16th century up to our time, are presented for further analysis. this article concludes that this methodological approach could be sufficiently promising in explaining the specifics of the socioeconomic development of independent lithuania, in particular by applying the hypothesis of a “secondary internal colonization,” which has been raised during the course of the investigation Show More ... ... Show Less

  • Internal Colonization
  • Comparative Analysis
  • Natural Resources
  • Methodological Approach
  • Social Exclusion
On The Attempt To Unlock The Black Boxes Of Science (2

this article further develops the ideas expressed in our previous publication – on the attempt to unlock the black boxes of science (1) – and presents a sociological experiment that aims to break the conventional routine of the research activities of both sociology and life sciences. the article consists of two parts. the first part discusses the concept of “the new scientific spirit,” elaborated by french scientist and philosopher g. bachelard, and introduces h. white’s theory of tropes, which provides a novel interpretative framework for “the new scientific spirit.” the second part of this article describes a didactic experiment comprised of two discussion groups with phd students working in the field of life sciences. the first discussion group attempted to realize the principles of the sociology of the social, whereas the second one attempted to break the limits of the sociology of the social and to induce an epistemological rupture in order to realize the principles of the sociology of translation in the second discussion. this article also includes the authors’ reflections regarding the formation of their own sociological habitus Show More ... ... Show Less

  • Life Sciences
  • The Social
  • Black Boxes
  • Sociology Of Translation
  • Interpretative Framework
The Triumph Of Large-Scale Agriculture And Its Socioeconomic Impact

large-scale farming that utilizes industrial methods to intensify production is becoming more significant worldwide. this study explores this phenomenon and sheds light on its consequences. contingency factors serve as key drivers when determining the advantages and disadvantages of both large-scale and small-scale farming. significant shifts in agro-production methods have fundamentally altered ownership and production structures in agriculture and had a disastrous impact on the livelihoods of people living in rural areas Show More ... ... Show Less

  • Large Scale
  • Socioeconomic Impact
  • Small Scale
  • Advantages And Disadvantages
  • Key Drivers
The Operationalization Of Ernesto Laclau’S Theory Of Populism: Case Of The Political Party “The Way Of Courage

this article aims to explain the rise of the lithuanian political party “the way of courage” using ernesto laclau’s discourse theory of populism, in which populism is understood as a logic of collective identity formation. the advantages of this theoretical approach are revealed by comparing it with other tendencies of conceptualizing populism. in addition, this article is an attempt to solve the main disadvantage of e. laclau’s theory – its high level of abstractness, understood as an obstacle for operationalization. therefore, various possibilities of combining e. laclau’s theory with other methodological perspectives are discussed, and a new research model is suggested, which is later applied in the discourse analysis of the political party “the way of courage Show More ... ... Show Less

  • Political Party
  • The Way
  • The Political
  • Discourse Analysis
  • Theoretical Approach
European Social Survey: 10 Years In Lithuania

a short review of the european social survey (ess) and its 8th wave module on welfare attitudes. the review presents a detailed description of the variables used in the ess questionnaire in a 2017 survey conducted in lithuania and links to its results Show More ... ... Show Less

  • European Social Survey
  • Short Review
  • Welfare Attitudes
Struktūros Ir Veikėjo Santykis Diskurso Analizėje

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] nors diskurso analizė yra dažnai naudojama sociologiniuose tyrimuose lietuvoje, apibrėžtumo, kas yra diskursas ir kaip jį geriausia tyrinėti, dažniausiai trūksta. taip pat dėl polinkio šiuose tyrimuose remtis m. foucault darbais tyrinėtojai dažniausiai susikoncentruoja į diskurso struktūros tyrimus, o veiksnumo aspektai paliečiami menkai. tai nėra problema, kai tokia pozicija reflektuojama, tačiau ši refleksija retai pasitaiko. todėl straipsniu siekiu atskleisti, kokios diskurso analizėje yra struktūros ir veikėjo santykio prielaidos, pasiūlydama diskurso tyrėjams galimybes save pozicionuoti šių prielaidų įvairovėje. diskurso tyrimus nusakau kontinuumu nuo koncentracijos į struktūrą iki koncentracijos į veikėją: 1) vien tik į diskurso struktūrą orientuoti tyrėjai; 2) diskurso struktūrą kaip esančią „anapus“ veikėjo nusakantys tyrėjai; 3) diskurso struktūros ir veikėjo pusiausvyrą deklaruojantys tyrėjai; 4) veikėją traktuojantys kaip priklausomą nuo struktūros, tačiau galingą ar įgalintiną – atsakingą už diskursą; 5) į diskurso struktūrą kreipiantys mažai dėmesio, akcentuojantys veikėjo veiksmus tyrėjai. iš šios klasifikacijos aiškėja konkrečios nuo mokslo krypties ir objekto priklausančios epistemologinės ir metodologinės strategijos. jų refleksija padeda pasirinkti pagrįsčiausią laikyseną veiksnumo klausimu konkrečiame diskurso tyrime. Show More ... ... Show Less

Moteriškasis Habitus „Štangos“ Sporte: Lytis Ir Simbolinis Dominavimas

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] pagrindinis straipsnio tikslas – rekonstruoti socialinį „štangos“ sporto lauką ir moteriško habitus jame veikimo principus. remiantis p. bourdieu siūlomomis sąvokomis, norima parodyti, kad sportinis moterų kultūrizmas ir moterų kūno fitnesas yra neatsiejami nuo galios struktūrų ir jų sąsajų su lytiškumo kategorijomis. taikant kokybinę metodologiją, straipsnyje pristatoma pusiau struktūruotų interviu analizė su sportininkėmis, sykiu atsakant į pagrindinį tyrimo klausimą: kokios įkūnytos taisyklės įgalina (arba riboja) moterų patekimą į sportinį lauką, jei šis tradiciškai apibrėžiamas kaip vyriškas? straipsnyje teigiama, kad, be sportinio režimo ir kūno treniravimo, jėgos sportininkėms keliamas ne mažiau svarbus reikalavimas tinkamai įkūnyti socialiai priimtiną moteriškumą, šiuos du kriterijus suvokiant kaip pagrindines šios sporto šakos lauko taisykles. galiausiai į „štangos“ sportininkes pasiūloma žvelgti kaip į „suderinto kūno“ savininkes – kas dieną balansuojančias ant nepakankamo moteriškumo ir perdėto vyriškumo ribos. pabaigoje aptariamos moterų praktikuojamos strategijos siekiant normalizuoti sportinės ir ne sportinės tapatybių konfliktą. Show More ... ... Show Less

Atminties Kultūra Ir Politiškumo Genezė Delfų Teologijoje

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] straipsnyje aptariama politiškumo genezė, traktuojant šį fenomeną kaip ypatingą politinių ir religinių veiksnių sąveiką. rytams būdinga cheirografinė atminties kultūra lyginama su graikų pasaulyje iškilusia oroakustine jos alternatyva. svarstomos antikinės graikijos politinės sąmonės ir religinio mentaliteto raidos ypatybės. nagrinėjamos legitimacijos prielaidos, susiejant jas su tamsiaisiais amžiais vykusia graikų tapatybės krize ir kartų kovos problema, kurią atspindėjo tradicinė tėvų pasaulio (olimpo) teologija ir marginali sūnų pasaulio (delfų) teologija. Show More ... ... Show Less

Nemonogamija: Sociologiniai Kintančio Intymumo Tyrimai

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] straipsnyje pristatomos monogamijos, nemonogamijos ir konsensualinės nemonogamijos (svingo, poliamorijos ir atvirų santykių) sąvokos bei aptariamos kultūrinės jėgos, verčiančios kvestionuoti monogamijos normatyvumo perspektyvas. svarstomi monogamijos mononormatyvių pozicijų, jų pagrįstumo bei monogamijos ir nemonogamijos tarpusavio santykio klausimai. Show More ... ... Show Less

Agresijos Demaskavimas Oskaro Koršunovo Ir Larso Von Triero Kūryboje

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] straipsnyje svarstoma, kaip tam tikri primesti vaidmenys engia žmogų, ir kartu aiškinamasi, kaip sąmoningai pa(si)rinkti vaidmenys padeda suvokti savo prigimtį ir tampa „tikresni“ už tikrovę. tekstą sudaro trys dalys. pirmojoje pristatoma dramaturginė teorija, socialiniai, psichologiniai bei meniniai eksperimentai, atskleidžiantys žmonių įsijautimą į socialinius vaidmenis ir jų diktuojamus elgesio scenarijus. antroje dalyje aptariama režisieriaus oskaro koršunovo pastatytų spektaklių trilogija hamletas, dugne ir žuvėdra, o trečioje – larso von triero sukurtų filmų trilogija antikristas, melancholija ir nimfomanė. šias trilogijas sieja bendros dichotomijos: tiesa prieš melą; individuali atsakomybė prieš kolektyvinį prisitaikėliškumą; laisvė prieš priespaudą; gyvybė prieš mirtį; atvirumas prieš apsimestinumą; tikrovė prieš fikciją; gili vaidyba prieš paviršutinišką teatrališkumą. analizuojami meno kūriniai kartu su psichosocialiniais eksperimentais atskleidžia, kad realistiškas vaidinimas (eksperimentavimas) gali padėti surinkti tokių sukrečiančių, žmogaus prigimtį „apnuoginančių“ duomenų, kuriuos išgauti be vaidybos priemonių būtų labai sunku. Show More ... ... Show Less

Struktūros Ir Veikėjo Santykis Diskurso Analizėje

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]nors diskurso analizė yra dažnai naudojama sociologiniuose tyrimuose lietuvoje, apibrėžtumo, kas yra diskursas ir kaip jį geriausia tyrinėti, dažniausiai trūksta. taip pat dėl polinkio šiuose tyrimuose remtis m. foucault darbais tyrinėtojai dažniausiai susikoncentruoja į diskurso struktūros tyrimus, o veiksnumo aspektai paliečiami menkai. tai nėra problema, kai tokia pozicija reflektuojama, tačiau ši refleksija retai pasitaiko. todėl straipsniu siekiu atskleisti, kokios diskurso analizėje yra struktūros ir veikėjo santykio prielaidos, pasiūlydama diskurso tyrėjams galimybes save pozicionuoti šių prielaidų įvairovėje. diskurso tyrimus nusakau kontinuumu nuo koncentracijos į struktūrą iki koncentracijos į veikėją: 1) vien tik į diskurso struktūrą orientuoti tyrėjai; 2) diskurso struktūrą kaip esančią „anapus“ veikėjo nusakantys tyrėjai; 3) diskurso struktūros ir veikėjo pusiausvyrą deklaruojantys tyrėjai; 4) veikėją traktuojantys kaip priklausomą nuo struktūros, tačiau galingą ar įgalintiną – atsakingą už diskursą; 5) į diskurso struktūrą kreipiantys mažai dėmesio, akcentuojantys veikėjo veiksmus tyrėjai. iš šios klasifikacijos aiškėja konkrečios nuo mokslo krypties ir objekto priklausančios epistemologinės ir metodologinės strategijos. jų refleksija padeda pasirinkti pagrįsčiausią laikyseną veiksnumo klausimu konkrečiame diskurso tyrime Show More ... ... Show Less

Moteriškasis Habitus „Štangos“ Sporte: Lytis Ir Simbolinis Dominavimas

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]pagrindinis straipsnio tikslas – rekonstruoti socialinį „štangos“ sporto lauką ir moteriško habitus jame veikimo principus. remiantis p. bourdieu siūlomomis sąvokomis, norima parodyti, kad sportinis moterų kultūrizmas ir moterų kūno fitnesas yra neatsiejami nuo galios struktūrų ir jų sąsajų su lytiškumo kategorijomis. taikant kokybinę metodologiją, straipsnyje pristatoma pusiau struktūruotų interviu analizė su sportininkėmis, sykiu atsakant į pagrindinį tyrimo klausimą: kokios įkūnytos taisyklės įgalina (arba riboja) moterų patekimą į sportinį lauką, jei šis tradiciškai apibrėžiamas kaip vyriškas? straipsnyje teigiama, kad, be sportinio režimo ir kūno treniravimo, jėgos sportininkėms keliamas ne mažiau svarbus reikalavimas tinkamai įkūnyti socialiai priimtiną moteriškumą, šiuos du kriterijus suvokiant kaip pagrindines šios sporto šakos lauko taisykles. galiausiai į „štangos“ sportininkes pasiūloma žvelgti kaip į „suderinto kūno“ savininkes – kas dieną balansuojančias ant nepakankamo moteriškumo ir perdėto vyriškumo ribos. pabaigoje aptariamos moterų praktikuojamos strategijos siekiant normalizuoti sportinės ir ne sportinės tapatybių konfliktą Show More ... ... Show Less

Nemonogamija: Sociologiniai Kintančio Intymumo Tyrimai

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]straipsnyje pristatomos monogamijos, nemonogamijos ir konsensualinės nemonogamijos (svingo, poliamorijos ir atvirų santykių) sąvokos bei aptariamos kultūrinės jėgos, verčiančios kvestionuoti monogamijos normatyvumo perspektyvas. svarstomi monogamijos mononormatyvių pozicijų, jų pagrįstumo bei monogamijos ir nemonogamijos tarpusavio santykio klausimai Show More ... ... Show Less

Atminties Kultūra Ir Politiškumo Genezė Delfų Teologijoje

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]straipsnyje aptariama politiškumo genezė, traktuojant šį fenomeną kaip ypatingą politinių ir religinių veiksnių sąveiką. rytams būdinga cheirografinė atminties kultūra lyginama su graikų pasaulyje iškilusia oroakustine jos alternatyva. svarstomos antikinės graikijos politinės sąmonės ir religinio mentaliteto raidos ypatybės. nagrinėjamos legitimacijos prielaidos, susiejant jas su tamsiaisiais amžiais vykusia graikų tapatybės krize ir kartų kovos problema, kurią atspindėjo tradicinė tėvų pasaulio (olimpo) teologija ir marginali sūnų pasaulio (delfų) teologija Show More ... ... Show Less

Agresijos Demaskavimas Oskaro Koršunovo Ir Larso Von Triero Kūryboje

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]straipsnyje svarstoma, kaip tam tikri primesti vaidmenys engia žmogų, ir kartu aiškinamasi, kaip sąmoningai pa(si)rinkti vaidmenys padeda suvokti savo prigimtį ir tampa „tikresni“ už tikrovę. tekstą sudaro trys dalys. pirmojoje pristatoma dramaturginė teorija, socialiniai, psichologiniai bei meniniai eksperimentai, atskleidžiantys žmonių įsijautimą į socialinius vaidmenis ir jų diktuojamus elgesio scenarijus. antroje dalyje aptariama režisieriaus oskaro koršunovo pastatytų spektaklių trilogija hamletas, dugne ir žuvėdra, o trečioje – larso von triero sukurtų filmų trilogija antikristas, melancholija ir nimfomanė. šias trilogijas sieja bendros dichotomijos: tiesa prieš melą; individuali atsakomybė prieš kolektyvinį prisitaikėliškumą; laisvė prieš priespaudą; gyvybė prieš mirtį; atvirumas prieš apsimestinumą; tikrovė prieš fikciją; gili vaidyba prieš paviršutinišką teatrališkumą. analizuojami meno kūriniai kartu su psichosocialiniais eksperimentais atskleidžia, kad realistiškas vaidinimas (eksperimentavimas) gali padėti surinkti tokių sukrečiančių, žmogaus prigimtį „apnuoginančių“ duomenų, kuriuos išgauti be vaidybos priemonių būtų labai sunku Show More ... ... Show Less

Bipolinio Istorinio Teisingumo Struktūros Ir Politinė Atskirtis. Lietuvos Rusakalbių Prisiminimai Apie Antrąjį Pasaulinį Karą Lietuvos Ir Rusijos Istorijos Politikos Kontekste

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] lietuvos istorijos politikoje daug dėmesio skiriama sovietinei okupacijai ir pokario rezistencijai, o rusijos federacijoje – antrojo pasaulinio karo pergalei ir europos išvadavimui iš fašizmo. remdamasi lietuvos ir rusijos federacijos istorijos politikos analize bei etnografiniais vilniuje, kaune ir klaipėdoje 2016–2017 m. atliktais tyrimais, šiame straipsnyje teigiu, kad lietuvos ir rusijos istorijos politika kuria bipolinio istorinio teisingumo struktūras, straipsnyje įvardijamas „okupacija“ ir „išvadavimas“. šios struktūros teisingumą vienai tautinei grupei pateikia kaip neteisybę kitos grupės atžvilgiu. lietuvoje analizuojamų antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjimų atveju jos formuoja politinę atskirtį, kuri tiek rusakalbių, tiek lietuvių kvestionuojama asmeninio kentėjimo ir susitaikymo istorijomis. straipsnyje teigiama, kad geopolitinio nesaugumo, susidariusio po 2014 m. rusijos ir ukrainos konflikto, sąlygomis bipolinės istorinės struktūros įgyja ypatingą politinę reikšmę ir yra tiek lietuvos, tiek rusijos vykdomos (istorijos) politikos padarinys. Show More ... ... Show Less

Potestas Quaerens Auctoritatem. Politinė Teologija Tarp Hierateumos Ir Strateumos

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] straipsnyje aptariama politiškumo samprata, taip pat galios ir autoriteto santykis. pagrindiniais atramos taškais pasirinktos dviejų autorių – carlo schmitto ir erico voegelino – teorijos. svarstomos autoriteto ir galios sąveikos problemos, taip pat politiškumo fenomeno genezė. mėginama įrodyti, kad galios fenomenas atsiranda geležies amžiuje, suirus rytų pasaulio viešpatijoms. galios viršenybės principo iškėlimas tampa problema, kai iš politinio gyvenimo mėginama pašalinti viešpatystės tradicijas primenantį ir hierarchijos reikalaujantį autoritetą Show More ... ... Show Less

„Čia Ne(Buvo) Lietuva“: Klaipėda Po Antrojo Pasaulinio Karo – Naujosios Visuomenės Prisiminimai

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] straipsnyje svarstomas klausimas, kaip kultūrinės, tautinės ir generacinės atminties struktūros lemia praeities pasakojimų reprodukavimą ir kaip šios struktūros padeda visuomenės metanaratyvus pritaikyti individualiems prasmės kūrimo bei interpretavimo poreikiams. straipsnyje analizuojamas sudėtingas ideologijos ir biografinės atminties santykis: kokias išraiškas įgyja naujos visuomenės sovietinė ideologema asmeniniuose žmonių gyvenimo pasakojimuose apie savo gyvenimą pokarinėje klaipėdoje? kaip buvo kuriamas naujos visuomenės vaizdinys ir kokie jo struktūriniai komponentai aktualizuojami asmeninėse istorijose šiandieninėje rusakalbių bendruomenėje, kuri buvo itin gausi pokario klaipėdoje ir aktyviai kūrė miesto tapatybę?straipsnio pradžioje trumpai pristatomos bendresnės šio tyrimo ištakos ir paaiškinama, kodėl analizei pasirinkta klaipėdos rusakalbių bendruomenė. reziumuojant istorines studijas apie rusakalbių gyventojų migracijos procesus pokario lietuvoje, parodomas socialinis kontekstas, formavęs kolektyvinės patirties ir atminties struktūras. vėliau pereinama prie analitinio modelio pristatymo, paaiškinamos metodologinės ir empirinės medžiagos analizės prielaidos. analizėje siekiama nustatyti, kiek rusakalbių šeimos istorijų naratyvuose naudojami struktūriniai rusifikuotos sovietinės tapatybės ideologijos komponentai ir kiek jie transformuojami. tyrinėjant šias transformacijas lemiančius veiksnius siekiama parodyti kompleksiškas sąsajas tarp tiesioginės ir netiesioginės patirties, kolektyvinės atminties, kaip ideologinio darinio, ir miesto, kaip įvairių socialinių grupių gyvenamosios erdvės. rusakalbių klaipėdiečių šeimos istorijų naratyvų analizė atskleidžia, kad šių žmonių papasakotos šeimos istorijos pertvarkomos paisant tiek asmeninių ir kartos poreikių, tiek siekiant išlaikyti lojalumą ne tik šeimai, bet ir valstybei, kurioje pasirinkta gyventi Show More ... ... Show Less

Apie Bandymą Atverti Juodąsias Mokslo Dėžes (1

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] studijoje, kurią sudaro trys dalys – kritiškas bruno latouro teorijos pristatymas, tyrimo aprašymas ir tyrimo rezultatų apibendrinimas, – analizuojamas sociologinis gamtos mokslų atstovų mokslinės veiklos tyrimas. tai yra didaktinis eksperimentas, kai, vykstant diskusijų grupių svarstymams, siekta sukelti epistemologinį lūžį. mokslo sociologinių tyrimų požiūriu epistemologinis lūžis gali būti interpretuojamas kaip perėjimas nuo socialumo sociologijos taikymo mokslinei veiklai tyrinėti prie mokslą ir technologijas analizuojančios perteikimo sociologijos arba veikėjo tinklo teorijos, kuri į asociacijų tinklus įtraukia nesocialiais tradicinio socialumo požiūriu laikomus rykus, gamtos objektus, būtybes. didaktiniame eksperimente dalyvavę sociologijos studentai pozityviai įvertino epistemologinio lūžio patirtį sociologijos sampratos formavimosi arba sociologijos didaktikos požiūriu. šiame numeryje publikuojama pirmoji studijos dalis, skirta b. latouro teorijai Show More ... ... Show Less

Į Rytus Nuo Saulės, Į Šiaurę Nuo Žemės: Žemėlapiai Šiapus Ir Anapus Pasakojimo

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] straipsnyje nagrinėjamas žemėlapio ir pasakojimo santykis. žemėlapiai kaip vizualizavimo priemonė naudojami daugybėje skirtingų kontekstų, kuriuose žemėlapis įprastai traktuojamas kaip tam tikros erdvės (tiek realios, tiek fiktyvios) reprezentacija. bet kokios teritorijos laikiškumas ir daugiasluoksniškumas rodo, kad joks žemėlapis negali visiškai reprezentuoti visų įmanomų teritorijos sluoksnių. jei vienintelis žemėlapio tikslas – kuo tikslesnė konkrečios erdvės reprezentacija, tada kartografavimas tampa begalinis, neįgyvendinamas ir bergždžias užsiėmimas. tačiau žemėlapis nėra vien reprezentacija – kiekvienas žemėlapis „pasakoja“ tam tikras istorijas, kurios alternatyviai pateisina jo egzistavimą. straipsnyje siekiama išsiaiškinti, koks yra epistemologinis žemėlapio statusas, ar galimas „nebylus“ žemėlapis ir ar esama pasakojimų, kurių nebūtų galima užfiksuoti žemėlapyje. kaip žemėlapio naratyvumo iliustracija naudojamas ir nagrinėjamas jurgio mačiūno sudarytas rusijos istorijos atlasas. Show More ... ... Show Less

Regioninis Identitetas Paribio Teritorijose: Klaipėdos Krašto Atvejis

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] straipsnyje analizuojamas klaipėdos krašto vietinių gyventojų, save apibūdinančių kaip „klaipėdiškiai“ arba „šišioniškiai“, regioninio identiteto konstravimas. remiantis šios gyventojų grupės šeimų istorijomis, nagrinėjama, kaip individualiose identifikacijose su regionu vietiniai gyventojai brėžia simbolines regiono ribas, kokius simbolinius išteklius pasitelkia ir kaip juos naudoja konkrečiuose kontekstuose ir sąveikose. ieškant būdingų paribio regionams šio identiteto kūrimo bruožų, tiriamų klaipėdos krašto autochtonų regioninio identiteto konstravimas aptariamas sugretinant tuos bruožus su vienos pietryčių lietuvos autochtonų etninės grupės – lenkų – regioninės tapatybės bruožais. taip pat aptariama klaipėdos krašto identiteto raiška ir kaita pokario visuomenės formavimosi kontekstuose. Show More ... ... Show Less

Hijacking Sorrow, Joy, Pleasure And Reward: A Philosophical Interpretive Framework For The Theory Of Alcohol Addiction

[full article, abstract in english; only abstract in lithuanian] this article offers a philosophical interpretation of the key concepts of alcohol addiction in neuroscience (the anhedonia hypothesis, the want-like system, the incentive salience hypothesis) and psychology (the rational choice model). a comprehensive, transdisciplinary review of the theories of alcohol addiction is performed and their applications to the treatment and recovery processes are discussed. as a core component, we reconstruct the experience to become habitual during subsequent alcohol misuse. as a result, the article proposes a philosophical theory for the broad interpretation of the concept of addiction as a reward system disorder with an application for cognitive and behavioral activity. Show More ... ... Show Less

  • Alcohol Addiction
  • Full Article
  • Rational Choice
  • Key Concepts
  • Article Abstract
Dorovė Ir Humanizmo Baigtis: Subjektas Ir Socialumas Habermaso Ir Luhmanno Teorijose

straipsnyje svarstoma, kaip epistemologinis neužtikrintumas, persmelkiantis mūsų dorovinį gyvenimą, užkardo galimybę suprasti humanistinę dorovę ir atrasti joje pasitikėjimo garantą. pirmiausia analizuojama, kaip neužtikrintumo problema nušviečiama poststruktūralizmo ir niklaso luhmanno stebėjimo teorijose ir kaip ji sprendžiama atsižvelgiant į dvilypę dorovės – kaip subjektyvaus ir kaip socialinio fenomeno – prigimtį. vėliau pasitelkiami jürgeno habermaso darbai, iliustruojantys humanistinės dorovės ribotumą.straipsnyje teigiama, kad, nepaisant habermaso ketinimų ir pateikiamų argumentų svarbos, jo svarstymai visgi negali pagrįsti jo asmeninės moralinės pozicijos. taip nutinka dėl jo minčiai būdingos humanistinio mąstymo struktūros, neleidžiančios išnarplioti paradoksalaus subjekto ir socialumo santykio problemos. straipsnio pabaigoje siūlomi keli sprendiniai, kurie, nesant užtikrintumo, įgalintų humanizmo dorovinę nuostatą. tai galima padaryti tik pripažįstant paradoksalią dorovės prigimtį, kuri neredukuojama tik į vieną ar kitą dėmenį ir atsiskleidžia tik kaip netobula patirtis, kuriai visada bus būdingas šališkumas Show More ... ... Show Less

Žvelgiant Žuvies Akimi: Posthumanistinė Perspektyva Lucieno Castaing-Tayloro Ir Véréna’Os Paravelos Filme "Leviatanas

straipsnyje konceptualiai analizuojamas lucieno castaing-tayloro ir véréna’os paravelos sukurtas eksperimentinės dokumentikos filmas leviatanas (2012), kuriame atsiskleidžia savita vizualiosios kultūros perspektyva, leidžianti naujai permąstyti hierarchinę humanistinę etiką ir plėtoti posthumanistinį kritinį diskursą. filmo analizė grindžiama niklaso luhmanno suformuluota socialinių teorijų antropocentrizmo kritika ir stebėjimo teorija bei cary’o wolfe’o darbais apie posthumanizmą, kurie kvestionuoja žmogaus veiklos svarbą socialinėse ir psichinėse sistemose.leviatanas pasiūlo radikalų neantropocentrinį požiūrį į pramoninę žvejybą. jis atsiranda dėl neįprasto kinematografinio žvilgsnio ir filmavimo kameros pozicionavimo – nenuspėjamas kameros judėjimas, atsitiktinis kadravimas ir filmavimo kampai sukuria atvirą vaizdinių seką, nepriklausančią nuo valingo žmogaus žvilgsnio. filmavimas iš sužvejoto jūros gyvio regos taško priverčia žiūrovą užimti neįprastą stebėtojo poziciją. geriausiai suprasti šį požiūrį leidžia luhmanno stebėjimo teorija, eliminuojanti žmogiškojo subjektyvumo veiksnį. joje stebintis subjektas sykiu yra ir stebėjimo objektas, o išorinis pasaulis vienodai nepažinus nei žmogiškosioms, nei kitokioms būtybėms. tokioje aplinkos stebėjimo struktūroje, kuri būdinga bet kokiam stebėjimo veiksmui, glūdi ir tam tikras aklumas, neleidžiantis matyti kai kurių stebimo pasaulio daiktų. aplinkos stebėjimui būdingą aklumą gali nustatyti tik kitas stebėtojas Show More ... ... Show Less

Politinis Išsivadavimas Ir „Jautrusis Subjektas“: Lakaniško Kairuoliškumo Dilemos

svarbiausias straipsnio tikslas – įvertinti galimybes, kiek jacqueso lakano psichoanalitinė teorija gali būti pravarti kairiųjų politinio diskurso tikslams. gyvename laikais, kai vakarų demokratijose politiškai stiprėja reakcingos konservatizmo jėgos. vakarų valstybėse telkiantis reakcingiems dešiniesiems, kairieji yra įklimpę politiniame sąmyšyje ir apimti introspektyvaus bejėgiškumo. ar tokioje situacijoje lakano teorijos ir įžvalgos gali suteikti kairiajai minčiai vilties ir padėti atgauti intelektualią bei ideologinę stiprybę? straipsnyje glaustai apibendrinsime lakano tyrinėtojų analizuojamas temas ir idėjas, kurios siekia pritaikyti šio mąstytojo psichoanalizę ir praktiką šiuolaikinėje kairiųjų politikoje. daugelis tyrinėtojų mano, kad pagrindą lakaniškam kairiosios minties atgimimui galima rasti provokuojančiuose ir stimuliuojančiuose slavojaus žižeko darbuose. tačiau šiame straipsnyje plėtojama visai kitokia idėja: pati psichoanalizė turėtų būti traktuojama kaip tragiško mąstymo modusas, iš esmės nederantis su kairiųjų puoselėjamais išsilaisvinimo siekiais. lakano teorija kairiesiems galėtų būti naudinga tik taktiniu lygmeniu – kaip interpretacijos metodas, pagyvinantis kritišką buržuazinės kultūros hegemonijos diskursų ir tekstų analizę Show More ... ... Show Less

Socialinė Kritika Po Poststruktūralizmo: Ko Galima Pasimokyti Iš Luhmanno, Lukácso Ir Simmelio

straipsnyje aptariamas trijų žymių teoretikų – niklaso luhmanno, györgy lukácso ir georgo simmelio – požiūris į modernybę ir jos poveikį pasaulio pažinimui. nors šių teoretikų politinės ir intelektualinės nuostatos labai skiriasi – svyruoja nuo grynai technokratinio požiūrio iki antiracionalistinės laikysenos, – dėl svarbiausių modernybės savybių sutaria tiek jos kritikai, tiek šalininkai. aptariant, kas minėtus mąstytojus skiria ir kas jiems yra bendro, siekiama parodyti, kuo jie gali būti naudingi plėtojant socialinę kritiką intelektualinėje poststruktūralizmo aplinkoje. net ir tokiame kontekste, kai bet koks žinojimas traktuojamas kaip iš esmės šališkas ir neapibrėžtas, šių teoretikų darbuose galima atrasti kai kurių pozityvių sprendinių, naudingų socialinės kritikos projektui. norėdamas plėtoti neesencialistinę ir nefundamentalistinę socialinės kritikos prieigą bei kritišką rašymą, pasižymintį didesne savirefleksija, kritikas turėtų apmąstyti ir suvokti kelis dalykus: savo kritikos sąlygiškumą ir trapumą; pozicijos, iš kurios kalbama, ribotumą; kiek struktūrinė kalbančiojo pozicija nulemia patį kritikos turinį Show More ... ... Show Less

Ekonominis Objektyvumas Ir Nepasitenkinimas: Marxas, Adorno Ir Utopija

straipsnyje svarstoma komunizmo, kaip negatyvios utopinės galimybės, prasmė. siekiantieji paneigti dabartį priešpriešindami jai kitokį privalomą būvį, kad ir ne visada teisingą, dažniausiai deklaruoja siekią tiesos. pirmoji straipsnio dalis skirta marxo materializmo koncepcijai ir jos implikuojamai epistemologinio tikrumo idėjai. šiai koncepcijai kritikuoti pasitelkiama adorno negatyvioji dialektika ir ypatingas dėmesys skiriamas klasės sąvokai. vėliau siekiama parodyti, kaip, pritaikius ekonominio objektyvumo teoriją, galima suformuluoti naują klasės sąvoką, kuriai nesuteikiamas ontologinis statusas ir kuri gali būti interpretuojama kaip negatyvus neteisingos visuomenės padarinys. straipsnio pabaigoje pateikiami svarstymai apie komunizmo kaip negatyvios utopijos sampratą ir kaip ji gali būti integruota į praxis teoriją Show More ... ... Show Less

Sociologija Ir Šiuolaikinė Kritinė Teorija

specialus sociologija. mintis ir veiksmas numeris skirtas kritinei sociologijai ir teorijai. jame publikuojami aštuonių autorių tekstai, kurių idėjos pristatytos ir aptartos seminare „filosofinės ir kritikos problemos po post-struktūralizmo“, įvykusiame leeds beckett universitete 2017 m. balandį. seminarą surengė kritinės teorijos tyrinėjimų grupė, jungianti labai plačių interesų mokslininkus, besidominčius socialine ir kultūrine teorija, politine teorija, vizualiąja kultūra ir socialine psichologija. svarbiausias įvykusio sambūrio, o sykiu ir šio numerio užmanymas buvo siekis apmąstyti taktikas, kaip plėtoti politiškai angažuojantį ir socialiai reikšmingą teorinį kalbėjimą šiandienos visuomenėje, kai iš esmės kvestionuojamas bet koks žinojimas ar tikrumo pamatai ir kai stiprėja kultūriniai bei politiniai judėjimai, neigiantys kito teises. kviestinių redaktorių a. salemo ir chriso tillio parengtame įvade trumpai pristatoma numerio idėja ir jame publikuojami tekstai Show More ... ... Show Less

Socialinio Pripažinimo Patologijos: Axelis Honnethas Ir Kritinės Teorijos Atsinaujinimo Galimybė

straipsnyje kritiškai įvertinami axelio honnetho teoriniai darbai ir jo indėlis į šiuolaikinę kritinę teoriją, sociologinę analizę ir išsivadavimo politiką. teksto pradžioje aptariamas honnetho darbų santykis su pirmąja kritinės teorijos karta ir jürgeno habermaso komunikatyvaus veiksmo teorija. vėliau pereinama prie honnetho susidomėjimo ankstyvaisiais hegelio darbais apie pripažinimą ir abipusio pripažinimo formas, kurios struktūruoja savivertės, savęs realizavimo, nepagarbos, moralinio vystymosi ir pasipriešinimo galimybes. analizuodamas moralinio vystymosi standartus, leidžiančius įvertinti visuomeninį pripažinimą ir sykiu kovoti dėl jo, honnethas kuria „formaliąją etinio gyvenimo koncepciją“. joje jis bando suderinti komunitarinę etiką ir formalią kanto moralės filosofiją ir sykiu pagrindžia savo paties normatyvinę laikyseną. pabaigoje, trumpai pristačius honnetho vėlyvuosius darbus apie sudaiktinimą ir pripažinimą, imamasi išsamios jo teorijos kritikos. nors honnetho pasiūlyta pripažinimo samprata išplečia kritinės teorijos perspektyvas, labiausiai kritikuotinas yra jo polinkis idealizuoti pripažinimo sąvoką, argumentuotos nepripažinimo koncepcijos stoka, ideologinio pripažinimo vaidmens ignoravimas ir abstrakti bei procedūrinė „formalios etinio gyvenimo koncepcijos“ prigimtis Show More ... ... Show Less

Isaiah Berlinas, Michelis Foucault Ir Neoliberalios Laisvės Politika

pradedant istorine laisvės sąvokos apžvalga, šiame straipsnyje siekiama parodyti, kad neoliberalios laisvės idėja pasiūlo naują šios sąvokos turinį. joje bandoma suderinti skirtingus poreikius, kylančius iš dviejų netapačių laisvės sampratų, aprašytų isaiah berlino. dvi laisvės sampratos – pozityvi laisvė veikti kažką ir negatyvi laisvė nepriklausyti nuo kažko – skiriasi ne tik savo požiūriu į individą, bet ir savo implikacijomis į politinių sistemų struktūrą. kitaip negu ši priešprieša, neoliberalios laisvės samprata, kurią randame ankstyvuose liberalų ekonomistų darbuose apie socialinę rinkos ekonomiką, pasižymi ekonomikos ir politikos sinteze, kur socialinis reguliavimas subordinuojamas rinkos poreikiams. pasitelkus foucault argumentus, kad galia veikia naudodamasi produktyviomis ir represyviomis praktikomis, neoliberalią laisvę galima suvokti kaip koncepciją, siūlančią naują subjekto savimonės apibrėžtį, kur individai tampa „savivokos antrepreneriais“. konkurencinėje rinkoje neoliberali kultūra susaisto asmeninę laisvę su racionalia elgsena, o tai jai leidžia sykiu reikalauti negatyvios laisvės (valstybės nesikišimo) ir įgalina racionalaus subjekto laisvą pasirinkimą. šios laisvės formos problemos ir implikacijos iliustruojamos pasitelkiant nuorodas į dabarties politikos įvykius Show More ... ... Show Less

Antrinė Kultūra Ir Antrinė Gamta: Faktai, Postfaktai Ir Socialinis Mokslinių Objektų Konstravimas

politinėse ir visuomeninėse diskusijose „9–11“ konspiracijos teorijos šalininkai ar neigiantieji klimato kaitą dažnai imasi konstruktyvizmo, kurį naudoja kaip „post-faktus“ pagrindžiantį argumentą. mokslo studijose konstruktyvizmas irgi sukėlė nemenką sumaištį, todėl šiame straipsnyje noriu naujai pažvelgti į tai, ką apie mokslo faktus kalbėjo patys šios intelektualinės tradicijos atstovai. remdamasis gastono bachelardo įžvalgomis, labai svarbiomis mokslinio konstruktyvizmo sampratai, bandau įrodyti, kad mokslas gali prasiskverbti į tiriamų reiškinių „noumeno esmę“ todėl, kad jis juos konstruoja. tačiau tai nereiškia, kad moksliniai faktai gali tapti viskuo, kuo tik mes įsigeistume, kad jie būtų Show More ... ... Show Less

Politinio Pokyčio Konceptualizacijos Alaino Badiou Ir Jacques’O Rancière’O Teorijose

straipsnyje nagrinėjamos alaino badiou ir jacques’o rancière’o politinėse teorijose siūlomos politinio pokyčio konceptualizacijos. autoriai kritikuoja liberaliose atstovaujamosiose demokratijose vyraujančią ideologijų niveliaciją, o savo politiniu subjektu pasirenka marginalias visuomenės grupes, kurios aktyviais kolektyviniais veiksmais gali sutrikdyti esamą status quo. abu autoriai siūlo praxis teorijas, kuriose pagrindžia tiek minties įtaką transformuojant materialų pasaulį, tiek, atvirkščiai, materialaus pasaulio įtaką teorijai. šiame tekste bandoma atskleisti politinės transformacijos koncepcijų logiką ir parodyti jų ribotumą Show More ... ... Show Less

  • Status Quo
Viešosios Erdvės Transformacijos Problema H. Arendt Ir J. Habermaso Teorijose

straipsnyje aptariama viešoji erdvė ir jos sampratos bei transformacijos problemos. pagrindiniais atramos taškais pasirinktos dviejų autorių – hannah’os arendt ir jürgeno habermaso – teorijos. darbe aptariami šių teorijų panašumai ir skirtumai, jų konceptualios sąveikos. straipsnyje mėginama įrodyti, kad viešosios erdvės transformacijos kontekste atsirandantis valstybės priešpriešinimas pilietinei bendruomenei nėra visiškai pagrįstas, o šias dvi sritis jungianti viešoji sfera nėra autonomiška Show More ... ... Show Less

Metaforos Vytauto Kavolio Sociologijoje

straipsnyje aptariama metaforų reikšmė vytauto kavolio sociologijoje. klausiama, ar visa v. kavolio sociologija yra poetinė, ar vis dėlto poetinės kalbos priemonės joje vaidina ribotą vaidmenį. argumentuojama, kad poetinės priemonės vaidina ribotą vaidmenį v. kavolio sociologijoje. nė viename tyrime nėra taip, kad metaforos visiškai kontroliuotų mokslininko minčių raišką ir pažintinių priemonių kūrimą bei naudojimą. teigiama, kad vienintelis būdas įveikti nepoetinius kalbos bruožus ir visą v. kavolio sociologiją be išlygų paskelbti poetine yra tarti, kad sąvokos yra ne kas kita, kaip išplėtotos metaforos ir kad net ir išplėtotos jos išlaiko ryšius su savo metaforiškomis ištakomis. taip atsiveria galimybė už bet kokių sąvokų ieškoti glūdinčių poetinių įvaizdžių. teigiama, kad šia galimybe ir pasinaudoja algimantas valantiejus, paskelbdamas visą v. kavolio sociologiją be išlygų poetine. visus nepoetinius jos kalbos bruožus,kaip ir poetinius, galima kildinti iš dailės metaforos. įrodinėjama, kad a. valantiejaus siūlymas dailę laikyti pamatine v. kavolio sociologijos metafora yra ribotas, nes poetinis įvaizdis neleidžia apimti visų v. kavolio tyrimų ir adekvačiai įvertinti teorinių jų prielaidų įvairovės. teigiama, kad šiuos trūkumus būtų galima įveikti išplečiant a. valantiejaus siūlomą dailės sampratą bei pamatinėmis v. kavolio sociologijos metaforomis pripažįstant dar tris poetinius įvaizdžius – mechanizmą, dramą ir organizmą Show More ... ... Show Less

Klaipėdos Garsovaizdis (II): (Iš)Klausytas Miestas

straipsnyje nagrinėjamas klaipėdos garsovaizdis. garsovaizdis suvokiamas kaip garsinė aplinka bei daugybiniai garso šaltiniai, kurie pasiekia žmogaus ausį. gretinant skirtingus klaipėdos garsovaizdžio kūrimo būdus, siekiama rekonstruoti ir ištirti nūdienos klaipėdos garsinį foną. tyrimas grindžiamasmetodologine skirtimi tarp girdėjimo ir klausymo, kai pirmasis suvokiamas kaip pasyvus garso priėmimas, o antrasis – aktyvus veiksmas, apimantis tiek garsų paieškas, tiek jų interpretacijas bei analizę. pirmame straipsnyje (gedutis 2016) nagrinėtas miesto garsovaizdis tiek, kiek jis gali būti išgirstas. šiame straipsnyje nagrinėjamos aktyvios pastangos išklausyti miestą. jos apima garso teoretikų ir garso menininkų pastangas suvokti klaipėdos miesto garsovaizdį, jo fiksavimo, konstravimo bei komunikavimo būdus Show More ... ... Show Less

Lukács On Uncritical Theory

buržuazinės teorijos kritika, kurią galima rasti marksisto filosofo georgo lukácso darbuose, grindžiama argumentu, kad kapitalistinėje visuomenėje niekas neišvengia visa apimančio sudaiktinimo efekto. dėl to pirmiausia kalta intelektualinė veikla. jei filosofinės ir mokslinės teorijos nesugeba pamatyti ir įvertinti socialinių savo prielaidų ištakų, jos kuria istoriškai transcendentines konstrukcijas, imperatyviai nusakančias ir stiprinančias visuomeninių santykių suprekinimą visose esminėse buržuazinės visuomenės sferose – ekonominėje, politinėje, socialinėje ir kultūrinėje. šiame straipsnyje siekiama detaliau aptarti šias sąsajas ir parodyti, kaip skirtingais laikotarpiais jos paveikė teorinę mintį – dekarto ir kanto pažiūras, pozityvistinį mokslą ir pačią marksistinę teoriją Show More ... ... Show Less

Intergenerational Value Differences In Contemporary Lithuanian Society

šiame straipsnyje, naudojant europos vertybių tyrimo duomenis, siekiama atskleisti, kaip skiriasi lietuvos gyventojų kartos savo vertybinėmis nuostatomis dėl religijos, moralės, šeimos, darbo bei socialinių ir politinių pažiūrų ir kokia buvo šių skirtumų dinamika per dvidešimt šalies nepriklausomybės metų. duomenų analizės rezultatai rodo, kad lietuvos visuomenei 1990–2008 metais buvo būdingos vertybinių kartų skirtumų brėžiamos sekuliarizacijos individualiu lygmeniu, vertybinių nuostatų konservatyvumo šeimos ir asmeninės seksualinės moralės srityje nuosaikėjimo, didesnio atlaidumo viešosios moralės principų pažeidimų kaitos trajektorijos. darbo vertybių dinamika neatskleidžia su kartų kaitasietinų vertybinių pokyčių visuomenėje. šias kaitos trajektorijas galima suprasti ir paaiškinti atsižvelgiant į daugybę makrolygio veiksnių ir jų tarpusavio sąveiką: lietuvos kultūrinį ir istorinį paveldą, pereinamojo laikotarpio visuomenėje vykusius struktūrinius pokyčius, esamos institucinės aplinkos bruožus, visuomenės modernizaciją, vakarietiškos kultūros plitimą, susijusį su medijų plėtra ir globalizacijos procesais Show More ... ... Show Less

  • Value Differences
„Profesionalaus“ Pilietinio Dalyvavimo Įtaka Demokratijos Deficitui

straipsnyje siekiama aptarti, kaip kinta politinis dalyvavimas, kai jo šerdis yra ne sušaukimo galią turintis politinis solidarumas, o dėl neoliberalios viešosios politikos įtakos atsiradusi „čekio išrašymo“ politinė kultūra. joje „profesionalūs“ samdomi pilietiniai aktyvistai perima grass roots aktyvistų praktikas. politinis solidarumas, kaip vienas iš trijų pamatinių demokratijos elementų (kartu su laisve ir lygybe), per daugiau kaip trisdešimt neoliberalizmo vyravimo metų buvo palaipsniui pakeistas vadybinėmis technikomis grįstu pilietiniu dalyvavimu, padidinusiu demokratijos deficitą Show More ... ... Show Less

  • Grass Roots