Jaunųjų mokslininkų darbai
Latest Publications


TOTAL DOCUMENTS

103
(FIVE YEARS 96)

H-INDEX

0
(FIVE YEARS 0)

Published By Siauliai University

2424-3345, 1648-8776
Updated Monday, 01 March 2021

2020 ◽  
Vol 50 (2) ◽  
pp. 46-50
Author(s):  
Daina Baravykienė ◽  
Antanas Garbaliauskas ◽  
Virginija Garbaliauskienė

Straipsnyje įrodyta elipsinių kreivių L funkcijų išvestinės diskrečiojo universalumo teorema silpnojo tikimybinių matų konvergavimo prasme analizinių funkcijų erdvėje. Nagrinėjamas analizinės funkcijos aproksimavimas postūmiais L‘E (s + imh), čia kompleksinio kintamojo menamosios dalies postūmiai įgyja reikšmes iš diskrečiosios aibės, pavyzdžiui, aritmetinės progresijos. Fiksuotas skaičius h > 0 pasirenkamas taip, kad exp{2πk/h} būtų iracionalusis skaičius visiems k ∈ Z \{0} . Elipsinių kreivių L funkcijų išvestinės diskrečiojo universalumo įrodymas remiasi diskrečiąja ribine teorema tikimybinių matų silpnojo konvergavimo prasme analizinių funkcijų erdvėje.


2020 ◽  
Vol 50 (2) ◽  
pp. 62-70
Author(s):  
Ramunė Klevaitytė ◽  
Virginija Sacevičienė ◽  
Vitalija Masteikaite ◽  
Virginijus Urbelis

Fabric deformation properties considerably depend on its structure. Garment elasticity is an important factor that allows a garment wearer to move freely. Fabric deformation depends on the structure parameters of yarrn and fabric. It has been known that elongation at break of fabric with elastane yarn is higher than of ordinary fabric. The aim of this work was to analyse elongation at break parameters of the and warp and weft yarn in fabrics. Ten commercially produced samples of woven fabrics were used in the experiment. Some samples were with elastan yarn in the warp and weft directions or only in the weft direction. Elongation at break was measured applying a standard method. The results showed that elongation at break of the main elastic component or another component may occur simultaneously when an elastic component or elastane yarn may reach fabric ultimate elongation.


2020 ◽  
Vol 50 (2) ◽  
pp. 16-23
Author(s):  
Justina Šiupinytė ◽  
Angelė Kavaliauskienė

Straipsnyje analizuojamas reflektyvus mokymas(is), aptariami mokymo(si) taikant refleksiją lygmenys, reflektyvaus mokymo(si) metodai. Tyrimo tikslas ̶ atskleisti būsimųjų muzikos pedagogų požiūrį į reflektyvaus mokymo(si) galimybes. Tyrimo tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: 1) apibrėžti reflektyvaus mokymo(si) sampratą; 2) aptarti reflektyvaus mokymo(si) metodus; 3) empiriškai ištirti būsimųjų muzikos pedagogų požiūrį į reflektyvaus mokymo(si) galimybes. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, anketinės apklausos rezultatų analizė. Tyrimas vyko 2019 m. balandžio mėnesį, kuriame dalyvavo 37 būsimieji muzikos mokytojai. Anketinės apklausos metodu buvo siekiama atskleisti būsimųjų muzikos pedagogų požiūrį į refleksijos aktualumą jų profesinio tobulėjimo procese, į veiksmingiausius refleksijoje taikomus metodus ir refleksijos taikymo galimybes muzikiniame ugdyme.Išanalizavus mokslinę literatūrą galima teigti, kad reflektyvus mokymas(is) yra procesas, kuriame patirtis paverčiama mokymusi. Reflektyvaus mokymo(si) metu galima stebėti savo asmeninį augimą ir rasti būdus tobulinti mokymo mokytis procesą. Tyrimas atskleidė, kad, pasitelkus refleksiją, analizuojant profesinę patirtį ieškoma sėkmingiausių problemos sprendimo būdų. Būsimųjų pedagogų ugdyme taikomi reflektyvaus mokymo(si) metodai užtikrina proceso individualizavimą ir asmeninio progreso įvertinimą. Sėkmingiausiai profesinė patirtis reflektuojama taikant dienoraščio rašymo, laisvosios asociacijos bei struktūruotos diskusijos metodus. Atliktas empirinis tyrimas atskleidė, kad būsimieji muzikos pedagogai mano, jog labiausiai refleksija padeda analizuoti savo mokymąsi, ugdyti kritinį mąstymą ir skatina tobulinti savo akademinius ir profesinius pasiekimus.Tiek ugdymo proceso, tiek būsimųjų muzikos pedagogų tobulėjime aktualiausias, respondentų nuomone, yra struktūruotos diskusijos metodas. Respondentai nurodė, kad refleksijos taikymas muzikiniame ugdyme leidžia mokytojui atpažinti ir įvertinti savo klaidas, moko vaikus vertinti savo muzikinius gebėjimus ir reikalauja mokytojo kūrybingumo. Tyrimas parodė, kad pedagogui, kaip nuolat besimokančiai asmenybei, reflektyvus mokymas(is) yra vienas svarbiausių veiksnių, padedančių nuolat atsinaujinti, permąstyti savo veiklą ir asmeniškai tobulėti.


2020 ◽  
Vol 50 (2) ◽  
pp. 51-59
Author(s):  
Mindaugas Jasas ◽  
Renata Macaitienė

2007 m. H. Mišu (Mishou) pirmasis įrodė mišriojo universalumo teoremą Rymano ir Hurvico dzeta funkcijoms. Plačiąja prasme mišrusis universalumas suprantamas kaip jungtinis funkcijų, turinčių ir neturinčių Oilerio sandaugos pagal pirminius skaičius, universalumas.Straipsnyje tęsiamas universalumo klausimo dzeta ir L funkcijų rinkiniams nagrinėjimas. Tiksliau, įrodoma Selbergo klasės  funkcijų (užrašomų Dirichlė eilute ir tenkinančių tam tikras specifines sąlygas (tarp kurių ir Oilerio sandaugos egzistavimas)) ir periodinių Hurvico dzeta funkcijų (kurios neturi Oilerio sandaugos pagal pirminius skaičius) mišraus universalumo savybė. Mišraus universalumo rezultatas gali būti panaudotas nagrinėtų funkcijų funkcinio nepriklausomumo savybės įrodymui.Straipsnis parengtas M. Jaso magistro darbo pagrindu [4].


2020 ◽  
Vol 50 (2) ◽  
pp. 32-44
Author(s):  
Rūta Sutkutė

Straipsnyje pateikiama Hirsi Ali ir Van Gogho prieštaringai vertinamo trumpametražio filmo „Nuolankumas“ (2004) ir Marco Forsterio filmo „Bėgantis paskui aitvarą“ (2007) tekstinė ir vaizdinė analizė. Akcentuojamos retorinės ir siužetinės strategijos, kuriomis siekiama sustiprinti neproduktyvius orientalistinius islamo ir musulmonų stereotipus. Šios analizės tikslas – išsiaiškinti, kaip pristatomi musulmonai ir islamas filmuose „Bėgantis paskui aitvarą“ (angl. The Kite Runner) ir „Nuolankumas“ (angl. Submission) remiantis E. Said (1978) „Orientalizmu“, ir nustatyti kinematografijos vaidmenį kuriant stereotipus skirtingose kultūrinėse terpėse. Tikslui atskleisti pasitelkiami uždaviniai: išanalizuoti orientalizmo ir stereotipų koncepciją, sąsajas su žiniasklaida ir populiariosios kultūros daromą įtaką jų raiškai; išsiaiškinti musulmonų mažumos vaidmenį socialinės realybės (stereotipų) konstravimo procese; išanalizuoti, kaip pristatomi musulmonai ir islamas filmuose „Nuolankumas“ ir „Bėgantis paskui aitvarą“.Apibendrinant filmo „Nuolankumas“ analizę atkreiptinas dėmesys, kad pagrindinė veikėja (pasakojanti 4 moterų istorijas) vaizduojama kaip slegiama islamo kultūros, kur gyvenama visiškoje izoliacijoje, taip sustiprinant visuomenėje egzistuojantį neigiamą požiūrį musulmonų, ypač moterų, atžvilgiu. Vis dėlto pagrindiniu diskusijų objektu niekada netapo filmas „Nuolankumas“, feminizmas ar moterų priespauda, priešingai, tai buvo islamiškasis radikalizmas, ekstremizmas ir terorizmas. O išanalizavus filmą „Bėgantis paskui aitvarą“ pažymėtina, kad vaizduojamas „civilizacijų susidūrimas“ atskleidžia stereotipus islamo ir musulmonų atžvilgiu, egzistuojančius tiek Vakarų, tiek Rytų visuomenėse. Didžioji dalis Oriento veikėjų filme vaizduojami kaip priešiški Vakarams, pavyzdžiui, žemesnės moralės ar vertybių nei Vakarų atstovai. Filmo epizoduose akcentuojamas fanatizmo aspektas, susijęs tiek su terorizmu, tiek su islamizmu, o santykiai tarp pagrindinių veikėjų atspindi orientalistinę Afganistano kultūrą.


2020 ◽  
Vol 50 (2) ◽  
pp. 24-31
Author(s):  
Sonata Lažauninkienė

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaiko savo veiklos įsivertinimo procesas yra svarbus, tačiau mažai tyrinėtas reiškinys. Todėl šio darbo tikslas – atskleisti ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaiko savo veiklos įsivertinimo procesą, remiantis ikimokyklinio ugdymo pedagogų įžvalgomis. Tyrimo duomenys rinkti atliekant interviu su 8 pedagogais, dirbančiais Kauno miesto ir Kaišiadorių rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigose, o duomenų analizė atlikta naudojant kokybinės turinio analizės metodą.Remiantis pedagogų įžvalgomis, ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų įsivertinimo procesas gali būti apibūdinamas išryškinant jo koncepciją (tikslus ir gebėjimų sandarą) ir įsivertinimą ugdančius metodus. Pagrindiniai įsivertinimo tikslai, anot pedagogų, yra vaiko savivertės stiprinimas, atsakomybės už savo mokymąsi gebėjimų ugdymas bei vaiko savęs pažinimo auginimas. Vaikų įsivertinimo gebėjimų turinys apima keturis gebėjimus: gebėjimą vertinti savo veiklą, remiantis tam tikrais kriterijais, gebėjimą apgalvoti savo elgesio, veiklos pasekmes, gebėjimą pasidžiaugti savo veiklos rezultatais ir gebėjimą pastebėti savo pažangą.Atlikus kokybinį tyrimą nustatyta, kad ikimokyklinio ugdymo procese naudojami įvairūs įsivertinimo metodai (formalūs ir neformalūs), kurie gali sudaryti prielaidas sėkmingam vaikų ugdymui(si). Tai yra svarbu, nes, anot pedagogų, įsivertinimas stiprina vaiko pasitikėjimo savimi jausmą, atsakomybę, savęs pažinimą, padeda kritinio, reflektyvaus mąstymo pagrindus ir augina mokymosi motyvaciją.


2020 ◽  
Vol 50 (2) ◽  
pp. 8-15
Author(s):  
Eglė Bušmaitė ◽  
Angelė Kavaliauskienė

Pradedantieji muzikos pedagogai pirmaisiais profesinės veiklos metais susiduria su problemomis, kurias galėtų padėti spręsti labiau patyręs pedagogas – mentorius. Mentorystė yra apibrėžiama kaip bendradarbiavimas, paremtas iš anksto sudarytu planu, kuris patenkina asmenybės augimo poreikius. Tai procesas, kuris yra susijęs su patirtiniu mokymusi, formuojant globojamo asmens požiūrį į pedagoginį darbą, atsakomybę ir pareigas. Mentoriaus veikla yra įvairialypė, tad jam reikalingas platus kompetencijų, žinių, vertybių, asmeninių savybių ir gebėjimų spektras. Jo kompetencijos grindžiamos ne tik profesiniais, pedagoginiais, asmeniniais, bet ir vadybiniais, suaugusiųjų mokymo ir konsultavimo bei administravimo gebėjimais.Kokybinio tyrimo metu norėta išsiaiškinti, su kokiais sunkumais ir problemomis susiduria pradedantieji muzikos mokytojai ir kas galėtų padėti jas spręsti, o kartu ir integruotis į profesinę darbo rinką. Tyrimo tikslui pasiekti buvo panaudota mokslinės ir metodinės literatūros analizė, standartizuotas atvirasis interviu. Tyrimas vyko 2020 m. balandžio mėnesį, jame dalyvavo 8 pradedantieji dirbti muzikos pedagogai.Kokybinis tyrimas atskleidė, kad daugelis pradedančiųjų muzikos pedagogų susiduria su adaptacijos laikotarpiu. Adaptacijos laikotarpiu kylančias įvairias profesines problemas – praktinės patirties trūkumą, nepakankamą drausmę klasėje, nedraugišką  kolegų požiūrį, neigiamus emocinius išgyvenimus – iš dalies galėtų  padėti spręsti skirtas patyręs pedagogas – mentorius. Pradedančiajam muzikos pedagogui labiausiai  reikalinga pagalba yra trijose kryptyse: profesinėje (pedagoginėje ir dalykinėje), ugdytinių pažinimo ir aktyvaus ugdymo įstaigos įsitraukimo. Sėkmingai pradedančiųjų muzikos pedagogų profesinei veiklai didžiausią įtaką turi teigiamos mentoriaus savybės, tokios kaip bendravimas ir bendradarbiavimas, motyvacija, pozityvumas, lojalumas bei atsakingumas.


2020 ◽  
Vol 50 (1) ◽  
pp. 24-29
Author(s):  
Dovilė Miknaitytė

Vaikų muzikinė veikla – viena iš svarbiausių priemonių, ugdant muzikinės kultūros pradmenis. Pedagoginiame procese negalima apsiriboti vien tik muzikinių žinių, įgūdžių ir klausos lavinimu. Muzikinė veikla bendrojo ugdymo mokykloje privalo būti laikoma specifine kultūrine vaikų išraiška, ugdančia jų muzikinę estetinę sąmonę. Neformalusis vaikų ugdymas yra viena sudedamųjų Lietuvos švietimo sistemos dalių. Neformaliojo muzikinio ugdymo paskirtis – ugdyti muzikinius gebėjimus, tenkinti vaikų pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius. Siekiant tokių tikslų, galima pasitelkti pačius įvairiausias priemones ir metodus – vienas iš jų projektinė veikla. Projektinė veikla pastaraisiais metais sulaukia ypač daug dėmesio, nes tai yra būdas panaudoti, pritaikyti žinias edukacinėje praktikoje. Pastebima, kad tyrimų apie neformaliojo muzikinio ugdymo galimybes naudojant projektinę veiklą yra per mažai. Muzikinis edukacinis projektas – įžvelgtos muzikinės edukacinės idėjos ir konkrečių muzikinio ugdymo tobulinimo problemų sprendimas, siūlant naujus būdus ar muzikinės veiklos forma. 2018–2019 mokslo metais Vilniaus šv. Kristoforo progimnazijoje buvo vykdomas muzikinis edukacinis projektas – miuziklas „Melagės sapnas“. Projekto dalyviai – 1–8 klasių mokiniai. Muzikinio edukacinio projekto tikslas – skatinti vaikų saviraišką muzika projektinėje muzikinėje veikloje. Muzikinio edukacinio projekto uždaviniai: skatinti vaikų saviraišką muzika projektinėje veikloje; padėti mokiniams įgyti muzikinių žinių; skatinti vaikus aktyviai dalyvauti repeticijose ir pasirodymuose; įtraukti vaikus į muzikinę veiklą; skatinti mokinių saviraišką ir kūrybiškumą scenoje.Taigi neformalusis muzikinis ugdymas yra vienas tinkamiausių įrankių vaiko muzikalumui, individualumui, saviraiškai ir kūrybiškumui ugdyti, o projektų metodas padeda ugdyti mokinių savarankiškumą, kūrybiškumą, iniciatyvumą, atsakomybės jausmą.


2020 ◽  
Vol 50 (1) ◽  
pp. 38-45
Author(s):  
Vaida Padgurskytė

Pastaraisiais metais įvyko svarbių pokyčių, atnaujinant švietimo sistemą visuose jos lygmenyse: nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo. Įgyvendinant švietimo reformas, keičiasi ir situacija bendrojo ugdymo mokyklų sektoriuje. Kasmet didėja lūkesčiai švietimo įstaigoms ir reikalavimai švietimo institucijų vadovams. Šiandien švietimo vadovo veikla ir reikalavimai jai yra pasikeitę iš esmės. Vadovai veikia laikydamiesi veiklos standartų. Instituciniame segmente aktualus vadovo veiklos vertinimas, siekiant tobulinti savo kaip vadovo-lyderio veiklą, gerinant organizacijos veiklos rezultatus, mokymosi programų efektyvumą, plėtojant ir valdant žmogiškuosius išteklius, puoselėjant organizacijos įvaizdį, gerinant mokinių pasiekimų rezultatus.


2020 ◽  
Vol 50 (1) ◽  
pp. 62-69
Author(s):  
Donatas Kavaliauskas ◽  
Leonidas Sakalauskas

Gamybos projektavimo ir vadybos uždaviniuose dažnai susiduriama su įvairiomis užduočių planavimo problemomis: išteklių, žaliavų, personalo. Šios problemos yra priskiriamos NP pilnumo sudėtingumo klasei. Norint gauti optimalų sprendinį neužtenka pasinaudoti godžiaisiais algoritmais, tačiau reikia naudoti euristinės klasės algoritmus. Vienas iš euristinių algoritmų yra šakų ir ribų algoritmas. Naudojant šį algoritmą su kompiuteriu yra modeliuojamas nuoseklios gamybos planavimo uždavinio sprendimas. Taip pat straipsnyje yra pateikiami keli nuoseklios gamybos planavimo uždavinio variantai, kuriems yra adaptuojamas šakų ir ribų algoritmas.


Export Citation Format

Share Document